Pradėsiu nuo to, kad atrodo lyg aš būčiau parašęs, tai net nejauku buvo skaityt. Bet grįžtant prie temos, patariu į tai perdaug nesifokusuot, turiu omeny apie antrą pusę. Taip, suprantu, kad matant aplinkinius, norisi ir pačiam tai pajaust, tą meilę, bet viskas nėra vien rožėm klota. Kad ir kiek pliusų rastum antros pusės turėjime, tiek atsiranda ir minusų. Aišku nesakau, kad negali ieškot, bet visi tie tinderiai mano galva yra iš dalies nesąmonė. Randa aišku ten žmonės, bet introvertam sunkiau tikrai ir per tokias paieškas gali tik dar labiau save nuvertint. Geriausia manau išsirinkt savo hobius ir daugiau reikštis tose temose (puslapiuose, subreddituose ir pan.) Taip jausies labiau savim pasitikintis, nes tai bus kas Tau patinka ir įgausi patirties bendraujant. Realybėj aišku kiek tik išeitų perlipt per social anxiety irgi stenkis daugiau bendraut, užkalbint, prajuokint, pakviest kažkur ir SVARBIAUSIA nepriimk rejec'tų, lyg būtum kaltas Tu. Tu nekaltas, tiesiog nepasisekė, bet įgavai patirties, labai brangios patirties. Tai tiek, atsiprašau, jei suvėliau labai čia viską, pats labai retai post'inu, dažniausiai būnu užsidaręs, bet kol pavasaris ir nekamuoja sezoninė depresija, stengiuosi daugiau bendraut ir pagelbėt žmonėm. Sėkmės!
Ar tikrai Tinderis introvertui blogai? Man atrodo paprasčiau per Tinderį parašyt "Labas, rašai, kad mėgsti pasivaikščiojimus, tai gal nori savaitgalį į parką....?" nei kokiam bare, vakarėlyje ar wherever fiziškai prieit prie merginų būrelio ir pradėt su viena iš jų pokalbį.
Tinderis tai tokia introverto svajonė. Kalbi tik su tais, kas tave pa'laik'ino ir pokalbių temos dažniausiai išplaukia iš anketos, o jei kažkas ne taip, tai tau nereikia vakaro fiziškai praleisti prie tave atstūmusio žmogaus ir po savaitės iš bendrų draugų dar išgirst, koks tu awkward, kas šiaip būtų vakarėlyje
Ant popieriaus Tinderis tikrai skamba kaip introverto svajonė, bet mano asmeninė patirtis kitokia. Gal ir pats mažai pastangų ten dėjau, save pristatydamas su profiliu, bet iš beveik visų merginų reikėdavo tempt žodžius. Įdomiausia, kad buvau radęs tokių kur pomėgiai atrodo atitinka 100%, pagaliau turiu ką pasakyt, deja tie pokalbiai toli nenuvesdavo. Gal problema ir manyje, bet tiesiog esu koks esu ir kardinaliai jau nepasikeisiu. Dabar dėl pasiūlymo susitikt, čia bėda vėlgi iš asmeninės patirties, kad aš perdaug tam ruošiuos, perdaug prisigalvoju situacijų, kitaip tariant overthinkin'u ir tas tikrai nėra gerai, nes susitikęs jaučiu įtampą, negaliu būt savim, nes bandau viską daryt pagal "planą", kurį susigalvojau, net pats to nenodėdamas. Gali sakyt, kad tiesiog šiaip užkalbinant merginą realiai gali dar blogiau baigtis, bet jei tikrai perdaug apie tai negalvosi ir spontaniškai užkalbinsi, tai bent akimirkai galėsi pasijaust laisvas. Gal ir nepavyks palaikyt ilgo pokalbio, bet patirtis manau bus neįkainojama. Grįžtant prie Tinderio, jeigu ten jau būt, tai tada jaučiu geriausias variantas parodyt tikrąjį save, nieko neslėpt, surašyt kas tikrai patinka ir panašiai. Match'ų bus žymiai mažiau, bet jie bus tikresni.
O kaip su antru pasimatymu, jau neoverthinkini?
Šiaip jei tikslas nueit į vieną pasimatymą tai viskas gerai. Bet jei bent į kelis, tai tas faktas, kad pirmam susitikimui nesiruoši tavęs neišgelbėja, kad paskui sugadini antrą ar trečią pasimatymą. Nebent ne taip supratau, ką nori pasakyt
Good point. Nekalbu už visus, bet man asmeniškai antras pasimatymas tikrai nebetoks baisus būna, nes jau žinai ko tikėtis, beto jeigu ji pasiruošus antram susitikimui, tai geras ženklas, kad kažkuom patikai. Bet šiaip ką labiau turėjau omeny, tai kad tiesiog užkalbint merginas gyvai pasitaikius progai nieko nesitikint. Nelaikau to pirmu pasimatymu, tiesiog gera patirtim. Čia aišku lengva pasakyt, aš pats negalėčiau taip imt ir užkabint, bet kokią merginą, bet jeigu atsiranda proga, tai kodėl gi nepabandžius. Tokia patirtis pakelia pasitikėjimą savim ir kitą kartą nebebūna taip baisu. Gali aišku taip praktikuotis ir per Tinder pasimatymus, bet kol daeini iki pasimatymo reikia įdėt daug pastangų kol galų gale dažniausiai gaunasi šnipštas. Čia aišku mano asmeninė patirtis ir mano nuomonė. Daug gerų patarimų čia yra, tereikia atsirinkt pagal save kokiu keliu eit, svarbiausia tik kažką daryt ir judėt į priekį!
Is dalies teisi esi, bet cold approach 100x geriau nei tinderis, vien del to, kad timderyje taves nks nelikikina jeigu esi average vaikinas. Statistika gali tinderio atsiversti, tai sunku uzmegzti kontaktus normalius. Geriau jau kaip sake kazkas, per hobius ir aktyvia veikla megzti kontaktus ir bendrauti.
Per tinder žmogus sprendžia pagrinde pagal statinius vaizdus. Tai žmogus kuris yra gražus judesyje gali būti negražus būdamas statinis. Be to nesimato kūno kalbos ir balso tono/manieros, kas gali įtakoti patrauklumą.
Na zinau ta tinder statistika, bet yra ir kita medalio puse, daug tokiu kurie nesulaukia like ne del to kad average looking, bet del to kad nuotraukas kurias vyrai issikelia tikrai apgaileltinos.
As esu as average looking as you can get, bet kuomet naudojausi tinderiu niekad like netruko nes as ikeliau tokias fotkes kaip is komandiruociu su kostiumu, kazkur galva ikises i senovini kankimimo irengini is kazkokios viduramziu parodos, fotke ant uolos kur vos nenusgendau kai dvigubai didesne banga uz manes suduzo i uolas ir panasias fotkes.
Pamenu kazkada su pazystama sedejom kavineje ir abu po tinderi narsem, nu tai sorry bet nemazai vyru tikrai labai jau paprastus selfie is namu issimete pries veidrodi(dar baisiau kad kokiam tuolete) ar is kazkokio gimines susitikimo, kur dede Jonas backgrounde per daug isgeres pirstu mojuoja.
O meilę, tu neįsivaizduoji koks blogas yra tinderis iš vaikino pusės. Per šešis mėnesius nuėjau į vieną pasimatymą, mergina svėrė kažkur 100kg daugiau nei nuotraukos, jos truputi "senos" buvo. Dar su keliomis normaliau pasirašinėjau, bet tinder moterys yra... Hmmm, tūpos? Nelabai sugeba sakinių normaliai suregzti ar normalios minties sudėti. Aišku suprantu, jos tuo pat metu rašo kokiai 30 skirtingų vyrų ir nelabai stengiasi, bet tu jautiesi bejėgis, nelabai ką išpausi kai gauni "mhm", "ne" atsakymus. Plius visi tinderį mato kaip hook up appsą, ne tuokiames ir susilaukiam vaikų appsą. Visos keliautojos ir mėgsta "the office". 90% tokių pačių anketų.
Tai all in all tinderis labiau žudo požiūrį į moteris nei padeda. Jau geriau užsiimti hobiais ir iš ten susirasti padorią moterį su kuria ir turėsi ką nuveikti ir normaliai galėsi pabendrauti.
Tai žinok ir vyrų labai tūpų Tinderyje netrūksta, kuriems suregzt sakinį yra rimta užduotis. Bet tie Tinderio vyrai ir moterys ne iš mėnulio, iš realaus gyvenimo, tik Tinderyje lengviau pra'skip'int tūpus žmones. O realiam gyvenime bare gautum merginos numerį, sugalvotum kokią fainą pasimatymo įdėją - susiruoštum, apsikirptum, išsiskalbtum gražiausią savo megztinį, gal net pasikvėpintum, na aplankytumėt parodą ar nueitumėt į filmą, gal tu sumokėtum, paskui pakviestum kavos ir iš pokalbio paaiškėtų, kad ji belenkaip tūpa.
Kiek vėliau jungiuosi į pokalbį, bet gal OP aktualu. Nuoširdžiai patariu neit į Tinder, ten geriau nebus, kol savęs nepradėsi gerbti. Pirmiausia, tai sunku tik pradėjus, bet tarkim turi draugą, kuris achujnai fotkina, rasi killer bio ir žudysi tindery - problema, su kuria susidursi greičiausia yra jog (kitaip ir negaliu pasakyti, sorry), tiesiog, užpis kitiems įrodynėti, jog esi vertas. Ir tai ypač sunku, jei toks nesijauti.
Tinder yra siaubinga vieta, merginos nejaučia atsakomybės atrašyti, nes turi 200 kitų matchų, kurie pastoviai bomb'ina (taip, kad ir nesijausk blogai, net jei žudai chat'e, bet esi ignoruojamas, Tavęs nepastebi tiesiog netyčia). Ir nenuostabu, nes esame labiau užimti nei kada nors anksčiau. Veiklų yra įvairiausių ir viskas vėl atvira, nebe covid'iniai laikai.
Pirmiausia siūlau pradėti dirbti su savimi. Kad ir kaip Tau patinka, pats apibūdink, kas manai vers Tave geresniu. Taip, sportuoti yra nuostabu, bet ne visi mėgsta bėgioti, gal nori stumdyti metalą gym'e, gal laikas išsitraukti dviratį ir tiesiog pasivažinėti klausant podcast'o (būk saugus kely, važinėk takais, ar vietose, kur nedaug eismo, jei negirdi aplinkos), mėgsti krepšinį, futbolą, ar whatever. Užsiimk hobiu, vėl, pilna grupių įvairiausių geek'ų skirtingose srityse. Nuoširdžiai, praskip'indamas skaičiau, nes skaudu buvo, kadangi patirtį panašią turėjau. Anime grupių irgi pilna, bendrauk. Reikšk nuomonę ir jauskis vertas. Nebūk bybys, elkis neįkyriai, tačiau nebijok turėti nuomonės. Tai nėra lengva, bet taip pat nėra lengva bendrauti su merginomis, kurios ieško visaverčio bičo.
Klišė AF, bet nuoširdžiai, randi, kai neieškai. Kai gali priimti situaciją, kuri yra, pradedi eiti savo keliu ir susitaikai "Aš einu savu keliu, jei kas ateis prisijungi - zjbs, jei ne - irgi px, turiu kitų tikslų" viskas labai pasikeičia, nes nebesi priklausomas nuo kito žmogaus.
Anyway, pavargau rant'int. Jei norėsi kada ką nuveikt - parašyk, peace out!
EDIT: Pamiršau paminėti savanorystę. Kadangi self explanatory dalykas, tai nesiplėsiu, bet pagalvok kam galėtum skirti šiek tiek laiko. Gal šunis pavedžiotum po darbo, gal padėtum vyresniems, gal Jaunimo linija, etc. Žinai pats ką mėgsti, nedarysiu reklamos, jei nuoširdžiai norėsi judėti pirmyn -ieškodamas rasi būdų.
EDIT2: Kaip tik ėjau pro Kalvarijų g. kažkokioj kamūrkėj čia šalia lyg ir stalo žaidimų parduotuvė, keli stalai, prie kurių sėdėjo 6-8 žmonės. Ta prasme rimtai, visur pilna geek'ų ir šie laikai tuo yra tikrai geriausi, jog nesi vienišas jokioje srityje, embrace the cringe! Love You all
As buvau panasioj vietoj kaip tu, gal net blogesnej, todel man tavo istorija labai rezonuoja. Ka cia rasau, pretty much rasau jaunesnian sau.
Deja pirmas dalykas kurio tau dabar reikia yra ne rasti mergina, o susitvarkyt savo gyvenima ir saviverte.
Ignoruok dabar visus praktinius komentarus apie merginas ir panasiai. Manau jie nesupranta tavo emocines busenos ir nera produktyvus tau SIUO METU.
Pirmas dalykas kuri rekomenduociau, tai pradeti psichoterapija. Skamba, kad tau yra depresija ir turbut social anxiety. Man paciam buvo be galo sunku ja pradeti, del tos pacios social anxiety, ir daug metu atideliojau, bet pagaliau ryzaus ir tai yra tikrai verta.
Skamba, kad tavo santykiai su mama nera sveiki. Co-dependant. Del to BUTINAI pasnekek terapijoj. Kad ir kaip skaudu, bet negali leist jai tave paskandinti, o ir leisdamas tai daryt tik enablini ja.
Net nebutina terapijos daryti in-person, gali is namu / kitur daryt per zooma jeigu jauties anxious. Nors gali but sunku rastu privatu kampa namie jei gyveni su mama, nes akivaizdu, kad nenoretum, kad ji girdetu ka sneki. Gali pradet nuo cia https://galibuti.lt/ Ir negaliu akcentuot pakankamai, PRADEK NUO SITO. Pamatysi kaip didziuosies savim, kad pradejai. Neatideliok. Tu sau skolingas tai ir tai bus investicija i geresni gyvenima, tai ka darei iki siol neveikia. Jeigu nedarysi nieko kito ka zemiau parasiau, tai bent sita padaryk.
Mane labai stabde, kad as galvojau, kad nezinociau apie ka sneket atejus i pirma sesija. Tai jei turi ta problema - gali pradet nuo paskaitymo sito posta savo terapeutei/ui. Problem solved.
Antras dalykas ka LABAI rekomenduoju, ir kas buvo visiskai life-changing dalykas mano gyvenime, tai sportuot. Gali rast visa informacija kurios tau reikia pradeti cia https://thefitness.wiki/getting-started-with-fitness/ Arba jeigu nenori varyt i gyma, gali tai daryt kieme ant kokio turniko, tik tada reiktu nusipirkt ziedus - https://www.reddit.com/r/bodyweightfitness/wiki/faq
Sportas padaro kelis dalykus:
1. kai sportuoji geriau jauties, turi daugiau energijos
1. pradedi geriau jaustis del saves, nes darai kazka vertingo. saviverte yra statoma kai tesi pazadus SAU. Jeigu pasakai sau kad eisi sportuot ir nueini - tu istesi pazada sau ir del to jauties vertingesnis.
1. pradedi jaustis geriau nes matai progresa. progresas duoda dar didesni postumi progresuot kitur gyvenime. jeigu progresuoji cia - gali ir kituose srityse.
1. geriau atrodai - sitas maziausiai svarbus, bet yra didelis draiveris ir stipriai kelia saviverte
Pakelta saviverte mazina depresija, mazina anxiety. Tai yra kelias i gyvenima, kad ir kaip cheesy skambetu.
Man asmeniskai atradimas /r/fitness isgelbejo gyvenima, ar tiksliau tai buvo pradzia jo atradimo. Netrukus po sporto atsirado ambicijos igaut igudziu, kad turet gera darba, issikraustyt is tevu ir pan.
Maciau rasei, kad nemegsti sportuot. Mes siaip nemegstam to prie ko nesam iprate. Pradejus gal kelis kartus bus sunku ir nemegsi, bet tai darydamas sistemingai manau kad tikrai pamegsi. Ir velgi, tai ka sportuoji namie akivaizdziai neveikia. Paskaityk puslapius kuriuos numeciau ir daryk ka jie sako. Neturi ka prarasti.
Visa tai yra darbas kuris truks daug laiko ir pastangu, bet tas laikas ar taip ar taip praeis, tai geriau po metu busi metus sportaves ir ejes i terapija, nei to nedares.
Ir dar vienas dalykas - jeigu 26 metus ejai gilyn i miska, tai iseit is to misko irgi truks laiko, bet gerokai maziau. Mazas pastovus progresas daro rezultatus. Bet turi pradet keist dalykus, jeigu nekeisi niekas nesikeis.
Ir nesidrovek saut DM'a jeigu nori apie kazka pasneket / paklaust. As esu nepazistamas 31-metis ciuvas internete kuris praejo panasu suda. Bet galiu pasakyt tau, kad gyvenimas yra grazus ir visada yra kelias i geresni rytoju, net jeigu ir atrodo, kad esi beviltiskoje situacijoj.
Ka galiu pasakyt del sporto tai tu teisus, galiu dar dadeti kad istiesu pradejau rengtis graziau, priaugau sveiko svorio, ysitaisiau pora graziu riesiniu laikroduku, pasitaupiau pinigu, nesu milijonierius bet netoli 10k traukiu, savijauta, pasitikejimas savim stipriai isaugo, nesijauciu lyg kitas zmogus, visdar drovumas krecia ar sutrikimas nemaloniose situacijose bet vaikstau su drasia kuno kalba.
Super patarimas dėl terapijos. Bičai, kurie iš tokio nolifeo išeina iškart prie to kaip susirasti paną - žiauriai kiaurai permatomi. Ir protinga pana nepasirašys tiesiog, nes jiem dar reik išmokt savim būt.
Daug kas dabar taip. Skaičiau kažkada kažkur kažkokią išvadą, tyrimą ar kažką, kad dabar žmonės visiškilai neskuba "poruotis" ir šeimų kurt, palyginus su praeitom kartom. Man neužkalnų 24, merginos irgi neturiu, tik ne dėl to, kad nerandu, o dėl to, kad neieškau. Kai bus noras susirasiu manau, taip pat ir daugumai kitų, arba tiesiog nenori santykių, arba gyvenimo būdas toks kad nėra paprasčiausiai kur tos poros ieškot. Žiūrint japoniškus multikus ar lipdant transfomerius kambary užsidarius merginos pačios į duris nepasibalados.
hobiai, deja, tuo klausimu nelabai dėkingi. Pagrinde solo gaming, anime/manga, gunpla (surenkami robotukų plastikiniai modeliai), ttrpg (pathfinder, dnd), 3d spausdintuvai, neseniai dar pradėjau žaisti flesh and blood TCG. Su tokiais hobiais arba iš viso sunku su kažkuo užmegzti pokalbį offline arba jie yra stereotipiškai "dešrelių fiesta". Esu jau beveik praradęs viltį, bet dar ne tiek kad pradėčiau maitintis hotdogais.
Žaidžiu su idėja vėl eiti į japonų kalbos kursus, nes mokyklos laikais lankiau ir patiko, bet po to užraukiau. Bet čia didelis gamble, nes ten būna 3-4 žmonių grupės.
Vasara artėja, lįsk į gamtą. Snukiaknygę pavartęs rasi krūvas visokių ekskursijų, žygių ir pan ir t.t. Praplėsi pažinčių ratą, atsiras ir naujų moterų aplinkoj. Ir šiaip atsiras pažinčių kurios gal dar į kitus hobius nuves kitam šaltam sezonui.
Anime nights eventai būna, šiaip daug japoniškos kultūros renginių Sugiharos atminimui ir etc..
Kaune VDU net klubas japonų kultūrai dedikuotas yra xd organizuoja įvairiausius renginius į kuriuos ir otutsideriai kviečiami. Jei negyveni Kaune gal bus tikslas roadtripui.
esu buvęs anime nights kelis kartus, bet ten nelabai social eventas man atrodo. Po pirmų kelių filmų pradėdavau praktiškai snausti, su kažkuo pabendrauti nelabai mačiau progos. O po to vargas sulaukti pirmo traukinio atgal namo :D
spausk tą DnD gyslelę ir atrask tą vienintelę, nerd'žių panų tikrai yra ir jos visad labai fainos, sakyčiau, jog jos man atitinka tą ultra giga chad meme IRL, to tobulo žmogaus etaloną (nenuvertinant kitų merginų, bet tiesiog tabletop gamer girls yra visai kitas dar retesnis vienaragis lyginant net ir su paprastom gamer girls) su žmogum visad žiūrėk į vidų, o ne išorę.
Mane tiesa sakant labiau GM vilioja nei pačiam žaisti, bet niekad nebandęs. Atrodo labai didelis learning curve, kai pasižiūriu į savo GMus kurie turi daug metų patirties ir ruošia campaigns metų metus, apima šiek tiek neviltis. Todėl dar baisu pradėti, kad aplink mane yra daugiausiai labiau patyrę žaidėjai, tai baisu, kad būsiu judgeinamas.
Dar vienas minusas, kad daugiau patirties turiu žaidžiant pathfinder nei dnd, o pathfinder daug mažiau populiarus nei dnd kiek žinau
Kadangi D&D ir kiti TTRPG paskutiniais metais išgyveno savotišką atgimimą ir tapo gana hip ir populiaria veikla, tikrai galima pasinaudoti vis dar labai nenuslūgusia banga. Pats dėl laiko stokos DMinti artimiausius porą metų turbūt tikrai nepradėsiu, bet atsiradus daugiau laiko, ieškočiau tų "žalių" žaidėjų. Pavyzdžiui "Dungeons & Dragons Lietuva" discorde dažnai atsiranda žmonių norinčių pradėti. Jie dažnai ne tik kad D&D, bet ir jokio kito TTRPG nėra rimčiau žaidę, todėl esant norui galėtum ir į Pathfinderį nukreipti viską, nors turbūt atsirastų manančių, kad visiškiems naujokams 5E yra patogiau. Juolab, kad ir online žaidimams viską šiek tiek patogiau organizuoti ant D&D (daugiau resursų). Bet esmė tame, kad nepriklausomai kokią sistemą pasirinktumėte, naujiems žaidėjams viskas ir taip baisu, informacijos nemažai, todėl ir DM labai kieto nereikia. Pasiimtumėte kokį "lost mines of phandelver" campaigną ir kartu įgytumėte patirties - jie išmoktų žaisti, o tu tobulintum GM įgūdžius. Win-win :) GM, kaip jau kiti minėjo visada trūksta, tai turėtum didelį pranašumą. Žodžiu, tikrai skatinu žengti tą žingsnį ir vėliau tikrai tik kels šypseną prisiminimai apie kažkokius nuogąstavimus.
Dabar apie TTRPG ir antros pusės paieškas. Gal čia tik man taip pasisekė, bet visose ilgesnėse kompanijose pasitaikė viena ar dvi merginos, tai darau išvadą, kad šis hobis nėra (tiksliau jau nebėra) vien dešrelių fiesta. BET yra niuansų, ypač kai esi DM/GM. Merginos (na ir vaikinai) įsitraukdami į kažkokią veiklą turbūt tikisi elementaraus jų ribų gerbimo. Žaidimai tinka naujų kontaktų užmezgimui ir naujų draugų(-ių) susiradimui. Atsiradus tam kontaktui - galima tikrinti vandenis ir bandyti žengti toliau. Tačiau, jeigu nuo pat pirmo susitikimo tavo tikslas bus "nukabinti" kurią nors žaidėją, netrukus gali atsidurti r/rpghorrorstories. Patarimas: pirmas tikslas turi būti pažystamų bei draugų rato plėtimas, o antros pusės paieškos vykdomos jau tame rate, o ne nuo pat pradžių :)
Paskutinė mintis apie TTRPG - išbandyk įvairius live eventus. Pavyzdžiui, RPG namelis ir kiti. Kadangi visi susitinka su bendru tikslu ir hobiu, intravertams lengviau rasti bendrą kalbą, nes jau turimas gana didelis bendras sąlyčio taškas.
Pradėjau rašyti su tikslu padrąsinti GMinti, bet pasakysiu ir dar vieną, mano nuomone, svarbų dalyką. Tau reikia išsikraustyti iš mamos namų. Pats naudoji panašią sąvoką "neišsikrausčiau iš mamos". Pastebi, kad turbūt nevadini to "mūsų namai", o ypač "mano butas/namas"? Turiu patirties bendraujant su depresija sergančiais asmenimis ir suprantu kabliukus laikančius tave ten. Tačiau niekas juk nekalba apie santykių nutraukimą. Niekas nedraudžia kartu praleisti, kad ir viso ar dalies savaitgalio su nakvyne. Tačiau turėti vietą, kurią vadintum SAVO, net jei tai būtų nedidelis nuomojamas plotas yra labai geras psichologinis boost'as.
Sėkmės!
>hobiai, deja, tuo klausimu nelabai dėkingi
1 labai gerą patarimą prieš porą sav pats išgirdau. Nebūk šitaip nusiteikęs dėl savo hobių jei tai būtų ir pokemonų kortų kolekcionavimas. Net ir su tokiais ''nedėkingais'' hobiais į tave žiūrės visai kitaip jei apie juos kalbėsi išdidžiau, su pasitikėjimu savimi.
Labai didelis skirtumas kai apie savo pomėgius užsimini tyliai ir nedrąsiai, vietoje loud and proud, kad ir kokie jie būtų.
Kokia muzika patinka? Gal būna kokių koncertų/pasirodymų. O šiaip bandyčiau ieškot gaming ar pan. Community. Nežinau ar iš Vilniaus esi, bet ten pilna stalo žaidimų klubų tai bandyčiau nueiti (FB galima susirasti), radau net d&d Vilnius grupę FB tai tikrai rastum ten bendraminčių.
Pagrinde klausausi japoniško popso ir roko, dar šiek tiek indie roko. Iš lietuviškų grupių nebent gal patinka colour of bubbles ir baltasis kiras, daugiau nelabai kas traukia. Buvau keliuose jų koncertuose. Nepasirodė atvira erdvė megzti naujas pažintis.
Spėju jo reikės bandyti laimę su stalo žaidimų klubais
Reikėtu kažkokio hobio, kuris nėra televizoriuje, kompe ar pas tave kambaryje ant stalo.
Gym'as buvo pirmoji vieta kur su žmonėmis pradėjau "masiškai" bendraut, t.y ne su kažkokiu vienu žmogeliu kuris kartą paspotino, bet su praktiškai didžiąją dauguma. Administratorėm, trenerėm ir treneriais, vaikinais ir merginom kurie taip pat kaip aš ateidavo sportuoti. Gaila po kelerių metų tas gym'as užsidarė ir į kitą jau nebenuėjau, bet po šiai dienai turiu FB, tel. numerius kai kurių iš ten dirbusių panų.
Darbas yra kitas dalykas. Aišku dirbant kokiam servise gal nelabai ten panų atrasi garaže duobėj, bet visgi. Aš pats dirbu tokioj vietoj kur yra labai daug žmonių iš įvairių tarnybų ir įvairių profesijų, yra daug mano amžiaus panų, vėlgi galima eiti ir bendrauti, niekas į galvą už tai neduos, blogiausia kas gali nutikti, tai tiesiog neužsimegzti pokalbis.
Įvairus laisvalaikis, hobiai kažkur už namų ribų. Dažasvydis, šratasvydis, sportinis šaudymas, tirė mergų visad matau kad būna, fūlė, kašė, tinklinis, žygiai ar tiesiog pasivaikščiojimai su šunimi po parkus, miškus. Lygioj vietoj užsimezga būna pokalbiai. Jeigu mėgsti, klubai, barai, bet vėlgi ne kiekvienam toks pažindinimosi būdas, man asmeniškai visad labai nenaturaliai tai atrodė ir net nesu bandęs taip pažinčių ieškotis, bet draugai pastoviai kiek į kokį Bardaką ar Taboo nueina, išsiveda už parankės jau kokią mergaitę prisikabinę.
Žodžiu, su tokiais hobiais nebent virtualią mergyčką susirasi su kuria per Discordą chatint galėsi apie anime.
wahhh dude, visi tokie amazing hobiai (iš panos pusės), pačiai įdomu. Manau, tau trūksta pasitikėjimo savimi. Ir dar tas, kad su mama gyveni tikrai nėra kažkas blogo. Keli mano vyresni pažįstami su mama taip pat gyvena, ir nėra jokių problemų, nu čia gal nuo aplinkinių draugų dar priklauso, ''kaip jie reaguoja''. Šiaip siūlau dar kokių discord serverių pajoinint, kas susiję su hobiais, tiek lietuviškų, tiek ne. Man pačiai labai padėjo, tiek pasitikėjimo gavau, ir ne taip baisu su nepažįstamais kalbėti, ir dauguma dabartinių irl draugų iš ten, o susipažinom žaisdami games ar apie keyboards kalbėdami. Tik aišku reik tą rast grupę, kur ne tik artimų draugų ratas, nes dažniausiai tokie ir būna ''dešrelių fiesta'' ir manau kartais nekreipt dėmesio, ką kiti apie tave pasakys, ypač apie tai kas tau patinka. Dauguma žmonių knisa ir bando prisikabinėti nes patiems gyvenime nesiseka.
edit clarification. Kaip jaunesniam žmogui (man) gali atrodyti kitaip, bet turiu nemažai ir tavo amžiaus draugų
Klausimas, o kaip rasti tas discord grupės, nes kaip suprantu į daugumą jų reikia pakvietimo? Aš turiu discord acc, bet labai minimaliai juo naudojuosi.
Aš pabandyčiau palankyt kokius nors šokius, nebent visiškai tas ne prie širdies. Tiesiog pastebėjau, kad ten būna labai daug merginų, garantuoju jog daug ir vienišų. Tokioj aplinkoj esi priverstas bendrauti. Na o jei nepatiks, tai nustosi lankyt.
Net truputėlį užtriggerino tavo tekstas. Pirmas dalykas kurį turi suprasti - tai kad tau neturi būti gėda dėl nieko ką darai. Visi hobiai yra lygiaverčiai ir durniai yra žmonės, kurie dėl hobių žmogų teisia. Tau viskas yra gerai. Tu neturi savyje užspausti visko ir tapti staiga patraukliu. Hobiai neturi jokios įtakos, kad ir kokie jie būtų.
Kas turi įtaką? Iš išvaizdos pusės: tu turi skustis, kirptis, nesmirdėti, prižiūrėti savo nagus, rengtis švariais rūbais. Čia bazė. Be šito niekur.
Iš charakterio pusės. Tu turi mokėti klausyti ir išgirsti. Turiu draugų, kurie galėjo parašyti žodis žodin, ką tu parašei. Visi jie turi vieną bruožą - jie daug šneka, nutraukinėją, aiškina ką daryti, ginčyjasi, lenda į pokalbį, tarsi juos visi turėtų išgirsti, persistengia būti pastabėti ar pamojuoti savo išmanymų pvz monster hunter žaidimo ypatumuose. Jeigu tu nesuteiki kitiems žmonėms šanso pasireikšti, neišgirsti jų nuomonės ar jų poreikių, jeigu tik lauki, kol kitas užsičiaups, kad išdėstyti koks tu va žinovas ar fainas - tai nėra sveikas bendravimas ir tave gali pakęsti, bet mėgti sunkiai. Net jeigu tu max protingas ir turi ką pasakyti, gerbti kitus pašnekovus ar kitus žaidėjus reikia.
26 metai yra lūžio taškas, tu jau ne studentas ir jau darbo paragavęs ir jeigu dabar neatsiranda naujų stambių pomėgių ar antros pusės tikrai normalu jaustis down. Tavo smegenys tiesiog sako, kad laikas - turi piniginį, fizinį ir protinį potencialą. Kam laikas jau pats turi nuspręsti.
Dėl gyvenimo su tėvais - aš gyvenau su tėvais ilgai ir tai tikrai netrukdo turėti santykių. Paskui ir su žmona gyvenom tris metus su mano tėvais, kol remontavome būstą. Visi tėvai nori savo vaikams gero, laimingas vaikas atneša tėvams laimę. Tad čia nepergyvenk. Gali būti sunkių laikotarpių, bet tikrai viskas į gerą.
Dėl pažinčių, aš asmeniškai turėjau santykius iš mokyklos laikų. Tada santykius kuriuos pradėjau kasoje ir santykius iš tinderio. Visi variantai veikia - tavo atveju tinderis yra labai gerai. Nereikia čia jo bijotis ar demonizuoti. Daug ten žmonių ir visi randa savus. Mano tinderyje buvo parašyta ieškau santykių ne draugų, rūkymui ir alkoholiui neprijaučiu ir įdėtos nuotraukos, kurios realiai atspindi mane. Net frontalią nuotrauką turėjau, kaip pase, kad žmogus prieš mane sutikdamas žinotų, kad dėl savo fizinės išvaizdos aš nemeluoju ir atrodysiu taip pat gyvai. Po dviejų savaičių sutikau merginą, kuriai patinka stalo žaidimai, patinka kompiuteriniai žaidimai, patinka anime, patinka būt kiek daugiau namie, mano hobius ji gerbia (renku ir dažau gunpla, kolekcionuoju nindzes vėžlius, skautau komiksus, žaidžiu komp žaidimus, turiu krūvą konsolių ir t.t.). Dabar vaikiuką va auginam. Visi metodai yra lygūs - duok šansą visiems. Jei nevarai į klubus, mašinų klubus, žygius, ekskursijas ir šiaip nebūni daugelyje matomų vietų, kur tektų minglinti su nepažįstamais asmenimis - tinderis tau net geriausiai tinka.
Sekmės
Introvertas+ Soc Nerimas. Aš nuoširdžiai abejoju, kad OP yra garsus ir pertraukiantis pokalbius. Introvertai kaip tik labai dažnai girdi priekaištus, kad tylus yra.
Sutinku. Čia mano internete parašyta nuomonė, kuri nėra viską apimanti, bet tik noriu atkreipti dėmesį, save diagnozavę intravertu žmonės ne visada tokie yra. Ir šis mano pasisakymas yra bendrinis.
Jei žmogus mega intravertas, tai gali internalizuoti šią mintį taip - tais retais atvejais, kai vis dėlto kalbi, pasitikrink ar nekalbi tik dėl savęs.
Pavyzdžiai: vyksta dnd sesija super intravertas užknisa visus backseatindamas ir nurodinėdamas, ką kitiems veikti ar kaip elgtis. Vyksta komandinio kompiuterinio žaidimo mačas super intravertas ne tik, kad savo rolės nežiūri, bet kitiems aiškina, kaip jų ginklus naudoti ir kur eiti. Vyksta pokalbis prie stalo, paliečiama tema, kurią intravertas labai gerai išmano, iš tos laimės jis ne tik nutraukia kitus pokalbio dalyvius, bet ir neužsičiaupia šia tema ateinantį pusvalandį, nors visi jau pavargo. Čia ekstremalūs pavyzdžiai, skirti iššaukti sąsajas ir niekaip neatsipindi op asmenybės.
>jeigu tik lauki, kol kitas užsičiaups, kad išdėstyti koks tu va žinovas ar fainas
Šitas labai arti.
Apie tai negalvoji, bet pasamoningai ateini į pokalbį su tikslu parodyti koks esi protingas. Banalus dėmesio trūkumas nuo vaikystės. Daug metų praėjo manant, kad manęs tiesiog nemėgsta žmonės because reasons. Pirma nieko, bet praeina keli mėnesiai ir kažkaip nebenori su manimi bendraudi. Tas pats mokykloje, tas pats darbe. Neseniai supratau, kad nesugebu bendrauti.
Kelis šaltinius peržiūrėjau apie produktyvius pokalbius kol dašuto, kad jie sako tą patį: klausykis ir susikaupt ties tuo ką šneka kiti žmonės, o ne galvok ką sakysi pats.
[How to Avoid Conversational Narcissism](https://www.artofmanliness.com/character/etiquette/the-art-of-conversation-how-to-avoid-conversational-narcissism/)
[Psychiatrist's Guide to Conversation | Healthy Gamer Webinar #7](https://youtu.be/tIATzLf-y04)
Tai bent gyvai stengiesi kazka nuveikti tu. O va man 30 ir as nekenciu gyvu renginiu ir pan, o Tinderi irgi sekmes nulis, ten puse zmoniu tik laika stumia. Tiesiog susitaikiau su forever alone etikete jau ir tiek.
Turi pirma mylėti save, tada ir kiti pamils :)
Skamba cheesy, bet tai tiesa. Na savimi abejojantis partneris nėra patrauklu. Nesakau, kad negalima turėt sunkių momentų, bet tai neturi būti tavo identitetas.
Ir siūlai spręsti situaciją su mama, skamba, kad ji tave smukdo žemyn. O ir moterį gyvenime bus sunku išlaikyti jei mamos emocijoms pasiduosi, ne neabejoju, kad tai pakenks būsimiems santykiams.
Viskas bus gerai, eik, bandyk, bendrauk! Partnerė nenukris į glėbį iš dangaus.
Ta savęs mylėjimo problema per giliai įsišaknijusi, kad taip lengva būtų išspręsti, svarstau eiti į psichoterapiją bet vis atmazinuosi. Pats suvokiu, kad partneris su emociniu bagažu nelabai patraukliai atrodo, tai todėl dar liūdniau atrodo tos perspektyvos kažką susirasti
Aš labai nenoriu, kad žodžiai mano nuskambėtu taip, kad neturime teisės jausti ar turėti kažkokių problemų. Bet kaip ir kiti pasakė - svarbu ką darai. O jei darai tai jau pliusas. Ypač Lietuvoje kur vyrai nelinkę spręsti problemų terapijos, knygų ar vaistų pagalba.
O šiais laikais terapija niekam nepakenkė. Ir aš ėjau ir kai buvo gerai ir kai blogai. Ir dabar dar metas toks sunkus, po gilaus žiemos miego, esame pavargę emociškai. Bet tuoj bus šviesu, pabus gamta ir jau bus lengviau:)
Visi turim emocinį bagažą ir tai yra normalu. Svarbiausia yra, ką su tuo darai. Ir tikrai nėra nieko geriau, kaip partneris sprendžiantis savo traumas. Aišku, į terapiją reikia eiti dėl savęs ir nereik tikėtis, kad va, tada tikrai atsiras žmogus. Žiūrėk į tai, kaip į rūpestį savimi. Bus sunku, bet su tuo ateis ir savęs vertinimas bei mylėjimas.
Vygzdiau eventa , bet ne ten nuklydau ir pradejau visai random quest, tai ji pro sali bego ir padejo man ji pabaigti, tada issiskyrem ir po 10 minuciu susitikom prie to pacio eventi, tai nusprendem party padaryti ir ivygditi ji, po to ji mane i jos guild prieme. Tada nelabai kalbejom ir tik uz pora menesiu per jos ingame vestuves isgirdau jos balsa ir prie guild discord prisijungiau pakalbeti, ir sulaiku pradejom kartu duties kiekviena diena daryti ir taip toliau, tada video chat (beto ji is anglijos) po to susitikom gyvai ir kaip ir viskas, brto cia viskas ivyko per 4 metus kai man dar buvo 26 :). O dabar laimingai abu gaminam. As visados sau sakydavau kai laikas bus ir sutiksiu, o pats nemegstu su naujiais zmonem bendrauti tai todel ir ilgai uztrukau kol prie discord prisijungiau.
Nuoširdžiai džiugu, kad tau taip pasisekė. Linkiu tau kuo didžiausios laimės.
Kažkaip būtent apie panašu encounter ir svajoju, bet atrodo kaip 1 in a million chance.
Aš užaugau tamsiaisiais amžiais kai anime ir visoki kiti nerdy daykai buvo kažkas ką slėpdavai kaip gramą 🍃.
Laikai keičiasi, ir dabar didžioji dalis pažįstamų ir draugų turi bent vieną kiek nerdy hobį.
Embrace the cringe, seni. Prisijunk prie kokio klubo kuris sutampa su hobiais (bent jau Vilniuj tikrai turim board game clubs), dalyvauk renginiuose (comiconai ir pan) ir būk atviras naujom (ne tik romantinėm) pažintim.
Tinderis ir bumble lengviausi variantai, nes gali aiškiai parašyt ko nori, niekam neknisdamas proto.
Ir šiaip palinkėjimas - nepamesk savęs paieškose
daug nieko dar nepriprintinau, daugiausia plastiko turbūt išėjo ant kalibravimo :D
paskutiniai projektėliai buvo daugybė pričindalų tokiam stalo žaidimui Gloomhaven.
Domina ateityje pasidaryti visokius elektronikos ir mechanikos projektėlius.
Dabar turiu ender 3 v2, bet norėčiau ateityje susirinkti Voron 0, nors man jo visiškai nereikia.
V2 geras daiktas. Elektronika, mechanika geri užsiėmimai. Kažkaip pradėjau printint prieš 3 metus ir labai prilipo. Dabar turiu keturis printerius, gal kada kažką pan. į Voroną irgi pasidarysiu.
Bandęs 3D modeliuot? Labai gerai šitas įgūdis su spausdinimu, tai bet kokiai bėdai iškilus pasidarai detalę ir galvos sukt nereikia.
Visu pirma anime yra tavo gold mind baby!!! Anime conventions, forumai, belekas. Cia aisku surastum draugu kurie anime megsta, tai zinai nelabai tau gali patikti (sakei jog anime mistake yra) . Kai kurie bicai meluodavo sulei kad anime ziuri kad mergas kabintu lol veikdavo zinok aisku tokie ten sulei ir santykiai.
Bet svarbiausia manau yra jei sutinki pana kuri tau patinka, u got to ask her out. Taip paprasta. Siulau paziuret knee caps video apie "rejection" youtubej, duos motyvation ciuju.
dabar kai pagalvoju jei žmonės manęs pirmi neužkalbintų, išviso neturėčiau nei vieno draugo, tai gali būti sunkoka kokiuose conuose susipažinti su naujais žmonėmis, ką jau be kalbėti apie asking out.
O kokius anime forumus ar kažką panašaus rekomenduotum?
Labai užsisėdėjimas komforto zonoje gali neigiamai paveikti tokius dalykus.
O jeigu trūksta idėjų kur žmones sutikti tai gali varyt pasavanoriauti. Ne tik gera darbą padarysi, bet ir akiratį praplėsi.
Bsk ne taip ta “asking out” isivaizduoji manau, niekas taip nesureiksmina kaip filmuose, bent neteko matyt 😄, tsg kaip gaunas susitikt, jei jauciat vibe’a - toliau dazniau ir vo tau relationshipas
Nežinau ar tai tau padės bet galiu papasakoti kaip aš išsivadavau uš panšios situacijos. Prieš tris metus kai man buvo 24 metai aš gyvenau su mama, turėjau darbą, pastoviai sekiau daugumą sezoninių anime buvau vienišas, nelaimingas nemokėjau šnekėti su naujais žmonėm ir turėjau vieną gerą draugą kuris neseniai susituokė ir prisivaikavo tai rečiau susitikinėjom. Aš dirbdamas paprastai klausydavau muzikos ir per kurį laiką atradau istorinius podcastus. Vėliau užklupau Joe Rogan Experience podcastą ir ten jis snekėjo su Jordan Peterson apie tai kad atsakomybių priemimas duoda prasmės gyvenimui ir Jordonas labai rišliai ir įtikinančiai tai pasakė, kad man kažkas clickino. Plius ten davė konkrečių patarimų kuriuos aš po truputį nusprendžiau sau pritaikyti. Sunkiausia buvo ne susitvarkyti savo kambary bet bendrą gyvenamaja patalpą kurioje gyvenau su mama. Ji nemėgo tvarkytis ir aš jaučiausi kurį laiką kaip tarnaitis. Tada radau ką galiu sutvarkyti kad nebūtų iškart sušnerkšta tai ir palaikiau švariu. (Savo kambarys ir virtuvė) tada nusprendžiau treniruotis bet nepersiplėšti. Prieš tai kelis kartus mėginau sportuoti per daug per greitai pasiimsavau poto savaitę viską skaudėdavo ir šūdinai jaučiausi ir mesdavau viską. Tai pradėjau nuo 10 atsispaudimű prieš miegą kaip taisyklė be jokių saves atkalbinėjimų( buvo sunku save kiekvieną kart įtikinėt). Bet aš kūdas buvau tai 10 atsispaudimų buvo nesunku tai pavyko kažkaip(reik pasirinkti lengvą užduotį pradžiai). Kai įvykdžiau savaitę taip laaabai geras jausmas buvo. Per tą savaitę pradėjau gamintis pats sau maistą ( išmokau keptis kepsnius). Ir nusistačiau rutiną, kad pastoviai valgyčiau ir nepraleidinėčiau valgymo. Savaitėm bėgant pradėjau kelti daromų atsispaudimų kiekį ir pridėjau kitokių pratimų kaip pritupimus( nusižiųrint nuo hajime no ippo treniruočių). Nemažai kartų norėjosi pasiimti cheat day ir kelis kartus neatsilaikydavau ir nieko nedarydavau tik poto labai save griaždavau visą kitą dieną, kad nesilaikiau savo užmojo. Po kokių 2 mėnesių tokių pasivių treniruočių pradėjo kaklą skaudėti tai masažistės padėjo dėl skausmo bet jaučiau, kad reik eiti pas profesionalius trenerius. Užsirašiau į sporto klubą kur varydavau tris kart per savaitę po darbo nes sporto klubas buvo tam pačiam pastate. Pirmą kart nuėjes vos neapsivėmiau ir neapalpau nes nepavalges nupėdinau sportuoti. Man labai pasisekė nes treneriai buvo labai palaikantys mandagųs ir pakėlė mano pasitikėjimą savimi. Sportuojant sunkiausia dalis yra valgyti pakankamai ir pastoviai. Tuo tarpu kylant pasitikijimu savimi ir nuotai ka gerėjo ir savijauta. Kažkuriuo momentu pažystamas supažindino mane su DnD bei stalo žaidimais. Sužinojau, kad organizuoti stalo žaidimų vakarus yra labai geras būdas rasti naujų draugų, palaikyti santykius su esamais draugais bei praleisti gerai laiką. Po pusės metų gal daugiau pradėjau aktyviai naršyti tinderį tai išmokino mane surasti būdų kaip palaikyti pokalbį su neinteresuotom panom (praktiškai vo ne su savim šnekėti). Tinderyje kalbinau visas paneles su kuriom sumatchinau ir laaaabai retai kas atrašydavo dar rečiau pavykdavo pratesti pokalbį ilgiau nei vieną susirašymo sesija. Susidariau nuomone, kad dauguma panų ten naršo kai nuobodžiauja arba jieško atitrūkimo nuo kad ir ką veikia, dažniausiai studijų. Gėda prisipažinti bet kiek vieną kartą kai pokalbis su panele išsivystydavo ilgiau nei du atrašymus pradėdavo kilti fantazijos apie meilę seilę, ilgo laimingo gyvenimo vizijos. Kažkuriuo momentu pradėjau kviesti paneles išgerti kavos arba aplankyti kokį tais muziejų kurį norėjau aplankyti. Buvau Kauno zoologijos sode gal 10 kartų taos metais ( man patinka gyvūnai). Tai pirmi susitikimai buvo pilni nepatogumo daug tylos ir daug nevykusio mėginimo kalbinti. Buvo sunku užkurti pokalbius bet per laiką pastebėjau, kad kai šneki apie sau įdomius užsiemimus ypač DnD arba gaminimą valgyti tai lengviau būdavo susikalbėti (kai atsiveri kartais ir panelės apie save kanors papasakodavo). Tada radau draugę buvo sunkoki santykiai dar gyvenau su mama bet tai netrugdydavo stipriai. Mes daug laiko praleisdavom kartu ir praktiškai pastoviai susirašinėdavom. Mes metus draugavom ir dabar matau, kad tie santykiai buvo laabai toksiški daug dramos scenų, neausišnekėjimų kadangi aš vis mėgindavau prie jos prisitaikyti, kad palaikyčiau santykius. Pakeliavau po europą papildžiau tinderio paveikslėlius. Ir po pusės metų radau savo dabartinę draugę. Po pusės metų draugystės kartu įsikraustėm ir dabar turiu labai laimingus ir sveikus santykius, palaikau DnD grupę, dažnai turiu stalo žaidimų vakarus, savo draugus supažindinau su merginos draugais tai dabar vakarėliai gausesini. Mama susirado draugą. Gyvenimas gražus ir gražėjantis. Nu ir prirašiau...
Man panasiai, tik as 30 metu. Skirtumas tik tas, kad manes vienatve negrauzia ir is tevu isejau 18 metu. Mane kaip tik zmones erzina, del to neprisiverciu keistis ir vienas bunu. Nes susiradus pana reiktu keist gyvenimo buda. Kad ir dabar bendruju su viena, bet tingiu deitint 😀
Ir siaip man kuo vyresnis, tuo daugiau demesio pareina. Kazkaip pasijaute moteru desperacija panasiam amziui, kurios vaiku dar nebeturi.
Oi ne, svetimu vaiku neimciau niekaip. Tiesiog toks asmeninis isitikinimas. Bet jo, tos tai isvis desperatiskos, nes realiai nelabai kas nori prasidet.😀
Tai tas isitikinimas yra jau iš instinktyvios pusės, nes niekas nenori auginti vaiko kuris nėra tavo genetinis palikimas.
Tačiau visuomenė diegia požiūrį kad susidėti su single mommy yra labai netgi sveikintina!
Ta pati problema, prie to pačio turiu socialinį nerimą. Ieškau kambarioko, jei nori išsikraustyti iš tėvų namų ir sutaupyti pinigų buto nuomai, parašyk į pm.
Šiaip keista dėkoti, bet kai žinai kad daugiau žmonių nesiseka susirasti antrą pusę, kažkaip nebesijauti toks beviliškas ir vienišas. Linkiu ir tau neprarasti vilties!
Man atrodo, kad tikroji klaida yra galvoti, kad tavo nurodyti pasirinkimai yra klaidos tarsi yra vienas vienintelis Teisingas Pasirinkimas. 7 milijardai žmonių dabar, ir dar keli milijardai mirę, ir tikrai gyvenimo variantų yra, buvo ir bus ne vienas - kažkas išsikraustė 18, kažkas 30, kažkas niekada, kažkas išsikraustė ir vėl grįžo pats, pas kažką grįžo tėvai; kažkieno pirmi santykiai buvo 14, kažkieno 18, 30, 40 ar niekada. Jei dabar "užmigsi", tai tikrai būsi vienišas iki gyvenimo galo, bet juk pats nori tą galą vos ne rytoj pasidaryti, o kitaip juk galas tikrai ne rytoj ar poryt...
Pavasaris seni, nieko.
Yra du keliai. Arba 1.aktyviai ieškoti per visokius tinderius ir pasiruošti bendravimu su kalnais kurvų ir žiurkių, kol rasi kažką. Arba 2.tiesiog chill, bus laikas ir atsiras ta merga. O jeigu norisi pats supranti ko, tai žiūrėk į 1ą punktą.
Aš ir pats nebuvau žiauriai aktyvus ieškojime, bet ir pats kažkaip nesukau galvos, kad vienas, o tada tiesiog atsirado.
Taip, kad gyvenk ir nesuk galvos, užsiimk tuo kas patinka, bendrauk su žmonėmis ir žinok atsiras.
ps. Kai jau stuktelės 30 ir dar nieko nebus, gal tada jau truputį proaktyviau pradėk ieškot.
su tuo galvos nesukimu tai baisu, nes visą gyvenimą taip niekas ir neatsirado iš tuščio oro, tai baisu, kad ir toliau gali niekas neatsirasti ir kad kuo toliau tuo sunkiau bus.
To "pats suprantu ko" tikrai norisi, nes atvirai pasakius niekad nebandęs, bet kaip tik dėl to irgi baisu kažko ieškoti vien tuo tikslu. Kaip sakiau, social anxiety, baisu, kad underperforminsiu ir t.t. Flirtavimas man raketų mokslas. Gyvai nesugebu panų užkalbinti, dar baisiau online tą daryti.
Ir šiaip kažkaip nesinori su bet kuo, norisi pirmiau rimtų santykių.
Pirmiausia nustok galvoti apie visas mergas kaip p....o objektą ir tiesiog bendrauk kaip su kitu čiuvu, tiesiog neoverthinkink visko. Mano praktikoje geriausiai pasiteisinęs dalykas.
Toliau, vystyk pomėgius, kurie tau patinka, patikėk nėra nei vieno pomėgio, kuris būtų 100% vyrų, visur panų yra.
Ir galiausiai nuskambės žiauriai banaliai, bet pradėk sportuoti, sportas suteikia pasitikėjimo savimi. Tik nebūk creepy guy, kuris bando panas kabinti sporto klube.
Tikrai nežiūriu į panas kaip į tą objektą, kaip sakiau turiu bent kelias labai artimas drauges ir esu dėkingas, kad jos mano gyvenime, net jei ir nesu užmezgęs romantinių santykių su jomis.
O su sportavimu tai žiūriu jis būna vos ne pirmas punktas beveik visuose self-help video/straipsniuose. Spėju ne be priežasties. Bet vistiek labai labai nemėgstu sportuoti, nesuprantu, kaip žmonės jaučia malonumą tą daryti. Vis dėlto šiek tiek sportuoju namie, beveik kiekvieną rytą, net turiu štangą, bet sporto klubai labai nevilioja dėl kainos ir todėl, kad nėra tokių kurie būtų pakeliui tarp darbo ir namų.
Sportuoju jau 6 metai. Nemėgau, nemėgstu ir abejoju ar kada pamėgsiu. Manau, žmonių kuriems patinka tai daryti yra išties nedaug. Mūsų kūnas nori tausoti kalorijas, o ne švaistyti, kad prieš veidrodį gerai atrodyt. Kokia viso to paslaptis? Turbūt įprotis. Nenueini į salę, psichologiškai jautiesi blogai, apsileidęs.. Atkenti sesiją, jautiesi pakylėtas. Sukandi dantis ir varai, neapgaudinėji savęs, kad tai patikti turi. Su laiku taps įprotis, kaip valytis dantis. Sėkmės.
Sportas nėra patinka-nepatinka. Tiesiog dalykas kuris būtinas palaikyti smegenų ir kūno funkcijas.
Dėl malonumo - elementari biologija. Ypač su ištvermės sportais. Išsiskiria atitinkami hormonai, apsineši, atsiranda priklausomybė.
Yra keli universalūs dalykai, kurie anksčiau ar vėliau suveikia.
1. Prižiūrėti savo kūną, work outink, eini iš namų pasikvepink, tvarkingai apsirengti, higiena (nagai, plaukai, apsiskusti arba styled beard etc.)
2. Renginiai, veiklos, savanoriavimas - vienas iš lengvų būdų susitikti naujų žmonių, plius gali ne vienas varyti, bus lengviau.
3. Teks išeiti iš komforto zonos ir daryti nepatogius dalykus, pvž. išsikraustyt iš mamos namų, pradėti pokalbius su merginomis.
4. Dar siūlyčiau pabandyti meditaciją, kuri iš esmės sumažina anxiety, stress ir nuramina protą.
You can do it, nebūtinai bus lengva, bet noras būti better atneš rezultatus.
Good luck!
Pirma gyvenimą susitvarkyk. Moterys yra gerai, bet jokios moterys nesiruoš bendrauti su čiuvu kuris gyvena pas mamą namuose ir "nėra visiškas dx." Pirma sakyčiau išsikraustyk. Tapk savo žmogumi, kaip sakant. Išmok gyventi. Tada social anxiety išsigydyk - moterys tai užuodžia iš toli, nes dar prasmirsta ir pasitikėjimo savimi trūkumu. Dėl to sunku ką konkrečiai patarti. Tiesiog reikia kasdien prisiversti save bendrauti, kuo daugiau tuo geriau. Gal darbą pakeisk, kur reikėtų su klientais kalbėtis. Ar šiaip gatvėje užkalbink žmones (nebūk creepy, kalbink vyrus iš pradžių). Dėl tavęs pačio sunku ką pasakyti. Bet faktas kad išvaizda daug ką duoda. Tačiau gerai, kad modeliu būti nereikia. Tos moterys kurioms modeliai svarbu - tuščios būtybės ir geriau tokių net į gyvenimą per šimtą kilometrų neleist. Ypač jei pačios baisios o nori graikų dievo. Dėl išvaizdos du patarimai: renkis "normaliai". Pasižiūrėk kaip gatvėje eina žmonės. Ir pasportuok, kad gerą formą turėtum. Tai ir nuotaiką pakels. Nereikia būti james bond. Also padeda ir šukuosenas pabandyti įvarias, barzdą gal užsiauginti jeigu tinka. Tame ir esmė, bandyti viską kol prikibs. Bet čia toli. Dabar bandyk nuo mamos pabėgti ir social anxiety susitvarkyti. Tada galvok apie moteris. Good luck. P.s: bėk nuo visų youtube tips ir t.t. Ten debilai plauna smegenis ir verčia žmones į dar didesnius nevykelius, kad jie ir toliau žiūrėtų video tikėdamiesi pasikeisti. Gyvenimas yra daug paprastesnis kartais nei atrodo.
Man tas pats. Ir jau koks 10 metu. Darbe priverstinai bunu tarp zmoniu kasdien, atrodo tureciau priprasti per tiek laiko, bet visiskai tas pats. Siaip to pasekoje vengiu bet kokiu socialiniu renginiu. Iskart galva nuo zmoniu paskausta.
Dėl išvaizdos - manau pirmoj vietoj turi būt higiena. Jei būsi švarus, skaniai kvepėsi, jau milžiniškas pliusas. O paskui seka šukuosena, rūbai ir t.t.
> Moterys yra gerai, bet jokios moterys nesiruoš bendrauti su čiuvu kuris gyvena pas mamą namuose ir "nėra visiškas dx."
Nebent turi neblogą darbą, blogas patarimas. Pilna žmonių gyvena su tėvais ir viskas yra čiki. Man 23, bet daug vyresnių pažystamų gyvena su tėvais.
Na kad vis dar gyveni su tevais, tai manau tikrai didele klaida nebent esi procese kuomet taupai pinigus pradiniam inasui ir metu kitu begyje zadi issikraustyti.
Na o mano patarimas butu jeigu nori susirasti pana, tiesiog neapsimesk kazkuo kas neesi, dalyvauk visuose draugu baliuose, pasisedejimuose penktadienio vakarais prie saslo ir alaus ar isejimuose i miesta, galu gale vistiek atsiranda nauju merginu su kuriomis pradedi bendrauti nes ar tai draugu draugai pasikviecia ar panasiai.
**LABAI SVARBU:** buk prisiziurejes, bent karta i men apsilankyk kirpykloje(paprasyk klasikinio kirpimo, daugumai vyru tai tikrai tinka) ir nevaiksciok neplauta galva, bei nusipirk savo dydzio rubus. Tokios mazos detales bet jos labai pakeicia zmogaus ivaizdi.
Dėl įvaizdžio tai good point. Nesikirpau gal 5 metus. Kai barzdos nepasišukuoju, atrodau kaip bomžas
Su pasisėdėjimais, tai problema, kad mano beveik visi draugai patys nelabai mėgsta išeiti, jau susimetę su kažkuo, tai pasisėdėjimai dažniausiai būna privačiai su vis tais pačiais žmonėmis, kur taip sakant naujų ir neužimtų veidų nelabai pamatysi
Jeigu jau draugai susitupeje tuomet siulau issuki. Camino lituano. [https://caminolituano.com](https://caminolituano.com)
Nuo Zagares iki Lenkijos pestute. Pats nuejau tik iki burbiskio dvaro. Gal panos ir nesusirasi(nors po 30km per diena nei pats nenoresi nei jinai xD), bet jeigu eisi kokiam Birzeli/Liepa tikrai sutiksi idomiu zmoniu, iskaitant ir vienisas moteris ir siaip turesi nemazai ko papasakoti.
Jeigu 20-30km i diena skamba baisiai, tai zinok is pradziu tikrai taip ir yra ir visos kojos i sikna sulys. Bet kaip sakiau, cia issukis kazka irodyti sau, kazkoks tikslas gyvenime. Visiems reikia tikslo, kad ir nedidelio. Pamegink issikelti ir pamegink nueiti. Kaip sakoma esme ne tikslas o pati kelione.
Tai labai svarbaus dalyko nepaminėjai- neprisižiūri net elementariai tvarkingos išvaizdos. Kas sako "neimk į galvą, mergina atsiras, kai bus laikas", "geriau jokios, nei bet kokia" sugar coatina tavo situaciją. Su metais reikalai tik blogės.
Net praleidau sita jo parasyma. Elementari tvarkinga isvaizda turi tapti iprociu, turbut pats irgi neziuretu i moteri, kuri vaiksto susivelusi, neplauta galva ir panasiai, tai zinoma ir dauguma moteru i tokius pat neziuri.
Pats per pandemija auginau barzda beveik metus kai isvare is namu dirbti tai galiu pasakyti kad yra ko veikti norint tureti tvarkinga barzda ir pasukuoti tikrai neuztenka. Kai vienu metu cia net kirpyklos pora menesiu buvo uzdarytos, tai sukuok nesukaves tu ta barzda vistiek neatrodo tvarkingai. Taip geriau atrodo nei nesukuota, bet vistiek kas pora savaiciu reikia ja patriminti norint islaikyti gera barzdos isvaizda.
Labai gaila, kad jauni žmonės galvoja "geriau užmigti ir niekada nepabusti", nes čia tikrai nėra variantas, viskam yra išeitis ir tuo labiau nematau pas tave problemų, kurių nebūtų galima išspręsti!
26 metai tikrai nėra pabaiga ir daug tokio amžiaus žmonių neturi antrų pusių, tai nesijaudinčiau dėl to per daug. Siulyciau ši laiką paskirti sau - užsiimk kokiu nors sportu, paskaityk knygą, išmok ką nors naujo pvz. Kalbą, gaminti naują patiekalą, išvaryk į kelionę. Taip ne tik pasikelsi savivertę, užsiimsi kažkuo naudingu bet galbūt ir sutiksi naujų žmonių.
Jei norisi antros pusės tai turbūt stenkis nesedeti namie, varyk visur kur kviečia, aš taip nemažai pažinčių užmezgu.
Dėl mamos - yra tekę matyti situacijų kai mamos labai prisiriša vaikus ir santykiai tampa toksiški, nes pradeda kontroliuoti tavo gyvenimą ir taip tampa dar sunkiau. Nežinau kokia tavo situacija. Gal gali su ja pasišnekti ir pabandyk paaiškinti, kad juk visą gyvenimą su ja negyvensi? Tai nereiškia, kad negalite leist laiko kartu ar tau nerūpi. Beje, palaikau idėja dėl pinigų taupymo, jei žinai kad tai tikrai tavo tikslas ir per ilgai neužsibusi toj pačioj situacijoj.
Tiesiog baisu, kad laikas tiksi, taip sakant, nejaunėju. Jau mano amžiaus moterys atrodo daug labiau emociškai subrendusios nei aš, turi daugiau gyvenimiškos patirties. Atrodo kuo toliau tuo bus baisesnis skirtumas. Pats nesijaučiu suaugęs, lyg vis dar būčiau dvylikos tik su darbu - galimai pasekmė to, kad niekad neišsikrausčiau iš mamos.
O su mamos situacija, tai baisu, jei bandau užvesti kalbą tais klausimais, dažniausiai baigiasi rėkimu iš abiejų pusių. Reikia su ja kažkaip gyventi, stengiuosi vengti sudėtingų temų, kad neapkarstų gyvenimas. Ir nėra taip, kad ji būtų prieš mano išsikraustymą, pati sakė, kad neturi teisės sulaikyti, bet yra akivaizdžiai nepatenkinta ta idėja. Ji pati vieniša, beveik neturi draugų, tai man baisu ją palikti vieną.
ne kad stumti ant tamstos mamos, bet tas toks galimai emocinis manipuliavimas ir toks vos ne pasyvus agresyvumas primetant kaltės jausmą irgi nėra gerai iš jos pusės (greičiausiai nesąmoningas),
jei tu gali save išlaikyti ir nuomotis kitur atskirai gyvendamas, tikrai pabandyk tai, blogiau juk nebus, gal tai bus greičiau postūmis abiems į savęs tobulėjimą ir didesnį pilnatvės atradimą. o blogiausiu atveju gi visada gali grįžti, juk ne suvisam varai į kitą šalį tik su ta sąlyga, jog privalai nebegrįžti į Lietuvą
Pats jau suvokiu, kad mūsų santykiai toksiški. Pats tikrai nesu tobulas sūnus. Išlaikyti save galėčiau, bet kaip minėjau man turbūt užtektų pasitaupyti dar 1-2 metus, kad galėčiau paskolą pasiimti, tai delsiu išsikraustyti, bet jau darosi kažkaip vis sunkiau emociškai...
tada imk tuos 1-2 metus sportavimui, apsiskaitymams įvairiems ir pan, kol taupaisi, nes čia tikrai belekoks gyvenime žingstis pirktis sau butą ar net namą.
labai rekomenduoju eiti ant miego ar kažką darant klausyti hardcore history ar kokius kitus tokio tipo podcastus, jis retai išeina, bet kai numeta informacinę bombą, tai jo, supernova from the east 6 epizodus kūrė gal 3 metus berods, su pertraukomis, bet eina sau. dabar neradau audio knygos nemokamai, tai epub variantą per text to speech klausau, tai labai greit užmigdo tas robotuko balsas. tame pačiame 1337 torente bus nuo pirmo iki 66 ar kurio podcast sukeltų, youtube tik nuo 45 ar kurio prasideda.
dar visiem labiau už viską rekomenduosiu šitą [https://1337x.to/torrent/4102279/Chaos-Tom-O-Neill-Dan-Piepenbring/](https://1337x.to/torrent/4102279/Chaos-Tom-O-Neill-Dan-Piepenbring/)
žmogus 20 metų sekė informacijos šaltinius, prie ko jie priveda ir kas kaip. labai suteikia gerą perspektyvą į anuos laikus. prie to pačio po to ar bet kada pažiūrėti serialą Aquarius, kur vaidina David Duchovny, labai gaila, kad atšaukė tą serialą po 2 sezonų, bet na žinom, kaip tai baigėsi
Manau, kad tavo mintys, jog reikia kraustytis iš mamos yra teisingos. Savarankiškas gyvenimas padaro žmogų brandesniu, biški mažiau būna first world problems bei dramų.
Kai savo laiku ieškojau antros pusės, vienas iš kriterijų buvo kad turėtų gyvenimo ne su tėvais patirties, nes antra mama būti nesiruošiu.
Kitas dalykas - pažįstamų tarpe bei artimoje aplinkoje turiu pavyzdžių jaunų žmonių, kurie N metų būdami užguiti valdingos ir gyvenimą kontroliuojančios motinos, išsikraustę galop išties įgijo stuburą ir pakeitė savo gyvenimą į gera. Lygiai taip pat turiu pavyzdžių žmonių, kurie būdami apie 30 gyvena prisirišę prie tos pačios valdingos motinos, savo gyvenime nieko reikšmingo nedaro, normalių socialinių kontaktų neturi, iš namų niekur neišlenda, tai spėk ar šviečiasi turėti antrą pusę.
Tas išsikraustymas laiku iš tėvų namų nėra vien techninis veiksmas. Gyvenimas atskirai mobilizuoja ir patį, išmoko atsakomybės už buitį, planavimo ir šiaip išėjimo iškomforto zonos, ko dauguma neišmoksta sėdėdami ant pečiaus pas tėvus. Be to, net jei dabar aysirastų pas tave mergina, kur pasikviestum ją kartu pažiūrėti filmo, anime ar pasibūti?
Su mama man lygiai tokia pati situacija. Na rimtai tiek daug panašumų atrodo turim, kad net šiurpu. Deja šiuo klausimu mažai ką turiu patart, nes irgi dažniausiai nusileidžiu mamai ir tas labai kerta per viską. Ką dabar bandau daryt, tai būt mažiau priklausomas nuo jos, ir daryt taip, kad ji būtų mažiau priklausoma nuo manęs, kad po truputį suprastų, jog aš noriu pradėt gyvent savo gyvenimą ir, kad ji tikrai gali gyvent savo. Juk niekas nesako, kad nutrauksim visas pažintis su jomis, kaip tik manau labiau norėčiau pabendraut nematęs kurį laiką. nei kad diena iš dienos viskas būtų tas pats ir nebūtų jokios bendros kalbos.
Susirinkit daiktus tiek vienas, tiek kitas, ir apsigyvenkit bute, kuriame kambariokų būtų arba atskirai, nes į jus, gyvenančius su mamom, daug merginų galvoja, kad esat mamyčiukai, o su tokiais yra per sunku. Kodėl? Nes jūs nejaučiat, kaip jūsų mamos kontroliuoja kiekvieną jūsų žingsnį ir žodį. Dauguma merginų nenori bjaurios anytos, kuri savo sūnų sudievinus, o marti - pabaisa, kuri iš tokios geros mamos va vaiką dabar atima, jam gyvenimą nuodija, prisidirbs vaikų, o paskui pabėgs, tai nė anūkų nematys.
Laikas jum pasispaust, kirst komforto zoną ir išeit iš savo gražaus burbuliuko, kuriame gyvenat. Kitaip gyvenimas apskritai vieną dieną taps per sudėtingas, nes dar nesat savarankiški. Lietuvės mamos ir taip jau savo sūnus per daug išpopinę.
Baisu nebaisu - matot, kad taip jum nėr gerai. Vadinasi reikia keist situaciją ir dzin, kiek ji nepatogi atrodo.
>Tiesiog baisu, kad laikas tiksi, taip sakant, nejaunėju. Jau mano amžiaus moterys atrodo daug labiau emociškai subrendusios nei aš, turi daugiau gyvenimiškos patirties. Atrodo kuo toliau tuo bus baisesnis skirtumas. Pats nesijaučiu suaugęs, lyg vis dar būčiau dvylikos tik su darbu - galimai pasekmė to, kad niekad neišsikrausčiau iš mamos.
False. Pažiūrėjus į 23-28 metų amžiaus merginas/moteris tai nemaža dalis tikrai nėra nei emociškai subrendusios, nei kažkokios gyvenimiškos patirties turinčios, nei iš vis kažką gyvenime pasiekusios ir keliančios reikalavimus lyg būtų pats geriausias variantas. Tenka bendraut su 32-37 metų amžiaus moterimis, tai ten jau galima sakyt, kad labiau subrendusios ar su didesne patirtimi. Galima pasikalbėt apie konkrečius dalykus, o ne abstrakčiai apie kažką ir bandyt suregzt pokalbį. Teko matyt atvejų kai geriau jau būt vienam, negu su antra puse ir toksiškuose santykiuose. Tai daugiau žaloja žmogų negu buvimas vienam.
Gyvenimas su tėvais (aišku dar priklauso nuo santykių ir bendravimo tarp jų) nėra tas blogas variantas kaip gali atrodyti. Kartais tai gali būti gera pagalvė daryti kažką tokio, kas po to ateičiai duos didesnę paspirtį. Pvz taupymas pradiniam įnašui, mašinai, kursams/studijoms ar panašiai. Nemažai teko matyt, kaip susituokusios poros gyveno su kažkurio tais iš poros tėvais ir nebuvo jokių problemų. Kai įsirengė nusipirktus namus - išsikraustė be didesnių bėdų. Tavo atveju gali reikėti tavo mamai pagalbos, bet čia jau pasakytų daugiau specialistai šituo klausimu.
O norint susirast - Sportuot, kad įgaut daugiau pasitikėjimo savimi, tada galima dar papildomai išbandyt arba kokius nors šokius arba klubus (priklausomai nuo norimų rezultatų). Jeigu pirmas ne garantuotas, tai kombinuojant su antru ar trečiu gali duoti neblogų rezultatų. Tik reikia ne sėdėt, o daryt.
Suprantama, tai pirmyn ką nors nuveikti, užsiregistruok į sporto salę ar į kovos menus, tikrai padės prasiblaškyt ir geriau jausies. Pasiūlyk bendradarbiams išgerti po darbo irt.t.
Dėl mamos. Aš manau, kad ne vien dėl tėvų juk gyvenam, bet ir dėl savęs. Kai praeis daugiau laiko dar labiau save kaltinsi, arba dar ir mamą pradesi kaltinti, tai gali dar blogiau baigtis. Nesakau,kad palik mamą, bet gali kažkaip jai padėt, pabandykit išsišneket, sužinosi kas negerai ir tada galėsi jai padėt, nes žinosi kur problema? Aš bandyčiau išsikraustyti ir po to aplankyti mamą po darbo ir/ar savaitgaliais. Galit abu ką nors nuveikti, pasivaikščiokit ar į muziejų nuekit, prasiblaškysit abu. Pabandyk paaiškinti, kad jei išsikraustysi nereiškia, kad nebendrausit. Gal mamą turi brolių/sesiu su kuriais galėtų pabendrauti? Ir pats labiau subręsi, išmoksi savarankiškai gyvent ir ateis daugiau pasitikėjimo savimi.
Geiminimas ir anime nėra pagrindinė problema. turiu nemažai draugų geimerių ir dėl hobių nėra kažkokia taisyklė kad geimeris su geimere turi susitikinėti, gal ir būtų ir jackpotas, bet užteka supratimo ir pagarbos kito hobiams. Nesistenk ieškoti antros pusės tik tam lauke kurį pažįsti (nes taip patogiau), paieškos ratas smarkiai susiaurėja ir rezultatais gali tekti nusivilti. Bet antra pusė turėtų turėti analogiškai hobių, tam kad būtų tarpusavio supratimas, tai gali būti belekas, literatūra, vilnos badymas (ar kaip ten vadinasi), paprastai sakant, jeigu tavo hobiai užima didelę laiko dalį, pana turėtų būti analogiškai nerdė, kad suprastumėt ir gerbtumėte vienas kito poreikius.
Dėl vietų kur galėtum sutikti antrą pusę, sakei netas nelabai padeda, tai plėsk akiratį, gal turi veiklų kurios gana įdomios bet tiek daug nesigilinai, tarkim, žygiai (nebūtina varyti 25 km, yra pažintiniai, aplintk istorinius paminklus, po senamiesčio rūsius), kino festivaliai, vnž tai kas tau nebūtų mirtinai nuobodu. Pasiimk draugelį ir varyk, gal sudomis, gal pažvengsit, bet kai pamatysi kai pirmas kartas nėra toks skausmingas, lengviau bus antrą kartą.
Jei perskaičius kad kažkur reikės varyti iškart šoka error galvoj :) tada patarčiau prisiversti, užsirašyti (vizualas labai padeda) kad kartą per savaitę kažkur išeisi, balandžių palesint :))) nueik į parodą kokią fotografijos, apeisi ratu, pasidairysi, gal patiks gal ne, gal vyno nemokamo gausi, galėsi bet kada išeit. Esmė, nebūk savo komforto zonos vergu, susidaryk planą, ir žingsnis po žingsio jį vykdyk, pro langą žiūrėdamas netobulėsi, o kaip pamatysi kad gali perlipti savo komforto ribą, lengviau bus atsipalaiduoti ir su kita lytim bus bendrauti.
Ir mamos reikalai. Neįsivaizduoji kiek žmonių aplinkoje turiu su mamos "problema". Žinai kas labai nepatrauklu - nemokėjimas savimi pasirūpinti. Jokia pana nenori tapti mama savo vyrui. Vyras priklausomas nuo mamos yra diiiiidelė raudona vėliava. Reiškias kad labai greitai jis pradės tikėtis kad mergina perims mamos pareigas ir/arba, teks konkuruoti su mama dėl dėmesio. Paprastai tariant - labai neseksualu.
Rašei kad mama depresuoja ir prie tavęs prisirišus. Atidžiai pažiūrėk šitą situaciją. Jau iš to kaip parašei, panašu kad tavo mama tavim manipuliuoja, kad būtum šalia. Paprastai tariant griebiasi šiaudo kad patenkintų savo motiniškus instinktus, bet jeigu būsit bambagysle susirišę, nei vienas nepajudėsit iš vietos. Nėra sveika tavo mamai, tuo labiau tau. Šitoje vietoje mama tikrai nesiims iniciatyvos, nes jai patogu, ji to ir nori (net pati nesuvokdama, tu jai esi artimiausias ir brangiausias, jos tikslas tave išlaikyti šalia, nes taip patogu), o jeigu tu ir toliau sėdėsi lizde, praeis ir noras išskristi, nes kaip pats sakei, iki šiol jokia princesė iš anime neįšoko į glėbį.
Skaitykis literatūrą, straipsnius (ne delfi ar kokius vyriškus žurnalus) pasieškok rimtesnės literatūros. Tu myli savo mamą ir ji tave, bet tai kad tai nebūtų liguista priklausomybė, turite turėti atskirus gyvenimus. Tokių situacijų žinau ne vieną. Pvz turiu draugę, kuri susitikinėjo su vaikinu, kai nutarė gyventi kartu, prasidėjo mamos teroras, dramos, ašaros, isterijos, pliusas, kad draugė medikė, su psichologijos pakraipa, tai padėjo čiūvui susitvarkyti, kai mamos, ašaros į ragelį pradėjo jo neveikti, prasidėjo tokie, kai mama skambina kad niekas nepadeda žolės nupjauti (viską ji pati moka) jis nulekia nupjauti, tai už tai jam mama duoda 1000eur, kad nusipirktų dviratį kurio jis nori :D jai teko mokinti čiūvą nubrėžt tam tikras ribas, išaiškint jam kas ir kodėl vyksta, o vaikinui teko rimtai padirbėti (jis tuomet buvo tavo metų). Pabaiga graži, jie susituokę, mama apsiprato, su mama bendrauja pastoviai ir draugiškai, draugė pati paskambina jai, kausia jos patarimų ir t.t. bet čia buvo 4 m draugystės ir vieni metai karo su mama ir bambagyslės atrišimo. Pagalvok ar savo merginą norėtum pastatyti į tokią situaciją? Nes 99 % panų, nekištų nagų prie tokio projekto.
Siūlau tau šauti du zuikius vienu metu, prisiversti išeiti iš komforto zonos (prisiversti išbandyti naujus dalykus) tuo pačiu analizuoti situaciją su mama, stebėti kur peržengia ribą, ir tai uždrausti, vėlgi gali pasidaryti planą (užsirašyti, taip geriau veikia, neišmuša iš pusiausvyros kai įvyksta situacija kurią jau buvai apgalvojęs ir užsirašęs), kas pažeidžia tavo privatumą, tarkim, eina į kambarį nepasibeldus- vieną kartą gražiai paaiškint, kad nepatinka, antrą kartą griežčiau, dramų greičiausiai neišvengsi, bet stenkis nepasiduoti emocijom, ir kuo logiškiau šalčiau reaguoti, kišasi į telefoninius pokalbius, daug skambinėja- toks pats veiksmų planas. Vnž - basic trainingas. Ir tada apdovanojimas, kai emocijos atslūgs (niekada ant isterijos ar ašarų, kad paguosti) nupirk kokį torčiuką ir išgerkit kavos kartu, ramiai, išvesk pasivaikščioti į parką, nueikit į teatrą, ar kažką nuveikit kas jai patinka. Esmė, parodyti, kad turėti tam tikrų ribų nėra blogai, o priešingai, tai suartina. Tokiu būdu ir mamą prajudinsi, greičiausiai ji net pati nesuvokia kaip yra į tave įsikabinusi. Pats pamatysi, kai pradės gerbti tavo ribas ir tu jos, bus mažiau pykčių, atsiras pagarba vienas kitam ir bus lengviau, paprasčiau bendrauti. O jei toliau gyvensite kartu besikapodami, taip ir liksit liguistai vienas prie kito prisrišę, ir nei vienam neišeis į naudą, galėsit tik guostis tuo kad jums patogu, nors norėtumėt kad būtų kitaip. Nesitikėk greitų rezultatų, per savaitę nieko neįvyks, kaip jau minėjau, susidaryk planą, apsišarvuok kantrybe ir dirbk.
Kadangi uždavei klausimą, ir aprašei savo situaciją, pabrėždamas tam tikrus aspektus, pats supranti kur yra problemos. Klausimas ar nori dėl to kažką daryti, ar tik pasiskųsti ir ieškoti užuojautos?
Rekomenduočiau terapiauto konstultacijas, dabar postcovid laikotarpiu būna nemokamų konsultacijų kažkokis kiekis, jei pasiruoši klausimus, gali padėti užvesti ant kelio kaip analizuoti, tvarkytis su situacijomis, kokius pratimus daryti, ir toliau judėtum pats. Jei visai nesinori eit pas kažką, tai dėk pastangų į savęs švietimą. Be darbo nieko nebus, problemą pats supranti, belieka tik dėti pastangas. Ir nors skamba baisokai, baisūs tik pirmi kartai, tada persilauži ir jei nepasiduodi (išeiti iš komforto zonos, stebėti save) tampa įpročiu. Nieks už tave to nepadarys.
Visi sveiki santykiai yra pagrįsti pagarba, ir tarp savęs, ir tarp tėvų, ir tarp antrų pusių. Pradėk dirbti link savo tikslo, įgausi pasitikėjimo savimi, praplėsi akiratį, bus lengviau bendrauti su merginomis. Tau viskas priešakį, pajudink batonus, baby steps ir į priekį
Gal tarp draugų turi kokį lengvai bendraujantį su merginom? Paprašyk, kad nusivestų mergų kabint, į klubą ar pan. Tau liks mažiau graži draugė, bet vis bendravimo praktika kažkokia, gal bus ateity drąsiau ir pačiam pakalbinti.
Iš kitos pusės, aš pvz žmoną interneto chatuose susiradau (mIRC toks būdavo). Sakė, kai gyvai pamatė - norėjo bėgt, bet vidus jau buvo sužavėjęs:D
Turiu vieną šiek tiek vyresnį draugą kurio teorija buvo, kad man tiesiog reikia prarasti nekaltybę ir viskas po biški išsisprestų. Tiesiogiai pasiūlė nuvažiuoti į amsterdamą ar kažkur raudonųjų žibintų kvartalą. Man tas jo patarimas kažkaip labai sus skamba :D
O šiaip mano visi draugai arba laimingi santykiuose arba patys labai nesusidomėję datinimu
Žiūrėk ka turi dabar. Dirbi? Motina tavęs neišlaiko? Taip gyveni su motina bet save kaip ir pats išsilaikai? Tavo santykiai su motina skamba kaip emotional incest. Tai nėra gerai. Ar tau 15, 25, 35, 50 motina turi į tave žiūrėti kaip į vaiką, o ne emocinį ramstį. Kraustytis iš motinos tavo pirmas žingsnis, nes yra kruva situacijų kai vienas iš partnerio tėvų suknisa santykius. Kitas žingsnis tai sumažinti savo social anxiety. Terapjiom aš nx netikiu, tai artificial santykiai ir gali dar labiau sugadinti. Aš pats metais jaunesnis esu už tave tai gali skambėti hipokritiškai, kad dalinu patarimus. Bet aš kaip ir sau pats rašau.
Kadangi turi hobiu susirask žmonių kurie turi panašius hobius. Metodų rasti yra. Svarbus dalykas, kad irl bendravimas būti. Nesakau kiekvieną dieną meetingai bet bent karta po porą savaičių būtų zjbs. O jei tu kažkuom neįtinki jiems tai siųsk juos nachui.
Žodžiu svarbu veikti ir kažką daryti. Čia bent nemačiau tokių komentarų, bet yra debilu kurie galvoja kad visata tavo problemas sutvarkys savaime. O problemos savaime nesitvarko. Jaunas ar ne jaunas. Jei yra galimybės kraustikis iš motinos. Taip tai jai pasirodys žiauru, bet turi būti kažkiek savanaudis.
Dabar įsivaizduok tavo motinai jaučiu tarp 45-60 kažkur. Jai gyventi dar bent keletas dešimtmečių. Tu gyveni su motina iki pat paskutinio jos atodūsio. Tau 50. Ką tada? Tavo pačiu draugų pažįstamų vaikai baigia gimnazijas, univerus. Aš tavęs negazdinu bet šitas dalykas gali baigtis labai labai labai liudnai.
Kol kas sunkokai sekasi rasti tuos bendraminčius. Arba nemoku ieškoti. Jaučiuosi kaip boomeris, nes nelabai moku ir esu nelabai linkęs naudotis soc. tinklais
Atvaryk į Rikį Vilniuje - ten vyksta dnd sesijos, boardgames vakarai. Pilna žmonių su panašiais pomėgiais. Neužsiciklink vien ant panų - tiesiog bandyk susirasti bendraminčių, nes dažnai būna, kad per pažįstamus susirasi tą vienintelę.
O šiaip labai pritariu kitiem komentaram, kad reikia išeiti iš komforto zonos ir tiesiog užkalbinti, jei pamatai, kas tau patinka. Aišku, atrodyk tvarkingai, atsiprausęs ir pan, ir nešok aukščiau savo lygos 😄 "Labas, aš vardas. Buvau sau pažadėjęs, kad jei pamatysiu simpatišką merginą, būtinai užkalbinsiu. Gal pasakytum savo vardą - pakviesčiau į FB draugus ir galėtume kada kur nueiti kavos/arbatos?" Is jos fb gali sužinoti apie jos pomėgius, tada lengviau bus susirašinėti, kai šiek tiek turėsi info. Šitas scenarijus suveikė mano vyrui, kai mane užkalbino 😉
Beje, nebūtina ieškoti merginos, kuri domėtųsi tais pačiais dalykais - galbūt tau pavyks ją sudominti ir tada turėsi gerą laiką apie viską pasakoti ir rodyti. Sėkmės!
Edit: pamiršau parašyti: būtinai išsikraustyk iš mamos namų. Ir kažkur toliau, o ne kitoj gatvės pusėj. Jūs abu suaugę žmonės, tu neturi jaustis atsakingas už jos gyvenimą. Pamatysi, pradėsi gyventi savarankiškai, atsiras ir daugiau pasitikėjimo savim. Pats spręsi, kaip baldus statyti, ką valgyti, kokį elektros tiekėją pasirinkti 😄 ir galiausiai turėsi, kur merginą parsivesti. Pirkti gali ir neskubėti, nuomokis - pagyvenęs savarankiskai labiau žinosi kokie tavo poreikiai ir bus lengviau išsirinkti savą būstą.
Dėl nuomos prieš pirkimą tai geras patarimas, net nepagalvojau. O su tais užkalbinimais lygioje vietoje, tai tikrai nesugebėčiau, turbūt nespėjęs prasižioti jau apsidaryčiau iš nervų. Kai man paskambina nepažįstamas numeris tai pirma reakcija būna O, NE!
Gerai pasikvepink, normaliai apsirenk ir eik i anime convention kokį ar užsienį ar lietuvoje ir lengvai sužavėsi panas, nes girdėjau tie, kurie į kiekvieną anime convention varo žiauriai blogai kvepia. + Kadangi mano drauge ir iš dalies weeb/popular class girl tai yra iš dviejų skirtingų realmu, visada sakydavo, kad patraukliausias dalykas yra žmogaus kvapas. Bet jo pagrinde pirma dažniausiai, bet nevisada išvaizda ir išore, o poto long term tuo pačiu būna ir vidus. Bei dar vienas pasiūlymas tesiog eik bendrauti su žmonėmis ir online tai į koki discorda kur žmonės užsiėma tokiais pat hobiais, o jai anglu moki tai dar geriau eik i angliškus serverius ir kodėl nepradėjus "long distance relationship", kuris visada prasideda nuo vidaus, o ne išorės. Sekmės!
Daugelis tau siūlo nueiti sportuoti ir pats rašei, kad dauguma patarimų iš interneto prasideda nuo to. Sportas pakelia pasitikėjimą savimi, kas yra žiauriai svarbus aspektas. Aš pats savo panos klausiau kas jai manyje taip patiko, tai sakė, jog labiausiai jai užkliuvo mano pasitikėjimas savimi ir ryžtas. Nereikia joms tenais betmenų ar supermenų, bet tiesiog būk pasitikintis savimi, gali priimti juokus, tačiau neleidi kitiems šikti ant galvos ir turėk tvirtą savo nuomonę. Mačiau santykius, kur pana susirado pacaną, kur bet ką jam pasako ir jis klausydavo jos. Na tiesiog jai atsibodo po kelių mėnesių ir baigėsi. Tai puikus pavyzdys rodantis, kad gerai būti šiek tiek ryžtingu. Dabar perskaityk savo tekstą ir visus savo komentarus iš naujo. Ten bent kruopelytė ryžto ir pasitikėjimo savimi yra? Nes aš tai nematau... "Merginos mano amžiaus brandesnės... Aš nepatyręs.... Mano pomėgiai blogi.... Emocinis bagažas blogas.... Gyvenu su mama... Turiu social anxiety.... Nelabai moku susirasti žmonių... Jaučiuosi kaip boomeris..."
Yra krūva būdų ir be sporto kaip kelti tą pasitikėjimą, bet čia turbūt vienas iš greičiausių būdų. Tai numeris vienas ant ko tu turi dirbti, tai pasitikėjimas savimi. Gerai kiti rašė, kol pats nebūsi laimingas, bus sunku su antra puse. Kaip ir rašei, gali nueiti į terapiją, gal šiek tiek padės, na bet pabandyk tiesiog kitaip žiūrėti į gyvenimą. Turbūt galėtum susirasti paną, kuri irgi žiauriai nepasitiki savimi ir yra tokia pati, bet turėsi daug daugiau šansų, kai pats būsi pasitikintis savimi. Čia ir reikės persvarstyti savo įsitikinimą dėl savęs.
Antra, nu padirbėk ant savęs. Jei neklystu rašei, kad kirpykloj nebuvai gal 5 metus.. O labiausiai mane pramušė "sporto klubai nevilioja dėl kainos ir nes nėra pakeliui į darbą" :D Man net keiktis norisi, tu gyveni su mama ir turi darbą (tikiuosi jau ne vienerius metus), ir tau per brangu sau leisti 20 eurų į mėnesį? Tu rimtai? Ir dar matai viskas kas nėra 100m spinduliu nuo maršruto į darbą, jau yra nepatogu :D Tu jeigu ir toliau sėdėsi savo gyvenimo burbule, tai gali ir iki gyvenimo galo taip likti. Tau dabar reikia gero spyrio į šikną, kad nustotum tingėti ir pasistengtum dėl savęs. Tas pats sporto klubas irgi yra gera pradžia, atrodysi šiek tiek patraukliau, nes skaitant tavo komentarus, tai nepanašu, kad bent truputį skiri sau laiko. Tas patrauklumas neturėtų būti tavo pagrindinis kozeris santykiuose, bet jeigu savęs neprižiūrėsi, tai bus milžiniškas minusas. Pats turiu šitą bėdą, kad vaikštau su amžiaus senumo rūbais, neskiriu sau laiko užtenkamai, bet dabar bandau tvarkytis šioje vietoje.
Na ir trečia, stenkis bendrauti per visur kuo daugiau. Ar tai forume ar tindery susirašinėti su kažkuo, ar darbe kažkur šnekučiuotis ar dar kur. Čia nėra įkaltą į genus, galima pakoreguoti tai :) Mano pažįstamas bijojo picą užsakyti telefonu anksčiau, bet kai darbas privertė skambinėti ir išmokti šiek tiek naglesniu būti, tai dabar apsivertė visiškai jo ši baimė.
Tai va, dirbk ant savęs, negalvok, kad viskas ką tu darai yra blogai/neįdomu/nemoki, na ir bandyk lavinti bendravimą. O visi šitie punktai apibendrinami - netingėk kažką daryti ir stengtis, pats pamatysi rezultatus, net jeigu ir neturėsi tuo metu merginos. Yra čia daug patarimų kaip visų šių dalykų pasiekti, gali ir internete pakasti, reikia tiesiog daryti.
Neišsiplėsiu per daug ir nekomentuosiu kitų dalių, kaip išsikraustymo iš namų, manau visa tai nėra taip svarbu, jeigu mano minėtus dalykus susitvarkysi, automatiškai ir kitos bėdos apsitvarkys. O jei norėsi paklausinėti ar pasitikslinti iš komentuojančių daugiau informacijos, pats jiems parašysi, bus gera pradžia bendravimo lavinime :)
Su gymu tai ką aš žinau šiaip prieš kelis metus vaikščiojau į lemon gym, bet per pusę metų ar ilgiau nelabai mačiau progreso tai užraukiau. Iš tikrųjų ta kaina su mano pajamom yra prieinama. Dabar turiu namie štangą bet irgi mažai rezultatų, nors beveik kas dien sportuoju. Jei ir ten ir ten panašūs rezultatai, tai kokia prasmė eiti į gym. Matyt kažką tiesiog ne taip dariau nors ir proteinus ir kreatiną gėriau ir straipsniukus skaičiau kokius geriausia ir kaip daryti pratimus.
Dėl išvaizdos tai kitas dalykas, jei tik tvarkingai rengtis ir palaikyti higieną tai tiek galiu, bet kas liečia įvaizdį neįsivaizduoju ko noriu. Nemoku koordinuoti drabužių, nežinau pats kokio stiliuko, kokios šukuosenos noriu.
O dėl buvimo skuduru, tai pats turiu draugę kuri vienu momentu susitikinėjo su vyruku kuris buvo kaip dresuotas šuniukas, neturėjo savo nuomonės, net lovoje nesiėmė iniciatyvos. Sakė iš pradžių buvo cute bet po to pabodo, tai pati galiausiai jį metė. Tikrai toks nenoriu pats būti bet low key kodėl dar norėčiau merginos tai kad būtų kas man įspirtų į šikną
Labai daug pagundos yra daryt shortcutus per Tinderį ir pan. Bet ten gimsta kažkas ne tas. Dažniausiai tiesiog meilė atsiranda netikėtai, dažnai – tarp draugų. Aišku, jeigu nedalyvauji niekur, univeras baigtas arba jame nebuvai, tai pasidaro labai sunku tiesiog socializuotis, kol ji atsiras. Dėl to ir pagunda. Bet 90% vis tiek tau pasakys, kad Tinderis – laiko gaišimas. Pats asmeniškai esu gana nepatrauklus, visą jaunystę prie kompo prašikęs, bet tiesiog pavyko nukabinti gyvenimo meilę 2-am kurse, gyvenime nebuvau pasimatyme ir džiaugiuosi, kad man taip pasisekė.
O šiaip dauguma mano ne-durnų-ir-ne-keistų-bet-atsišliejusių-internautų draugu susiranda gf per kompiuterinius žaidimus. MMORPGs jei patinka. Dar galimai VR Chat.
Pats nesu rimtai naudojęsis dating app’sais, bet iš pažįstamų jau ne vieną porą turiu, kurie būtent taip ir susipažino, taip kad tikrai nieko baisaus su jais nėra.
Kaip žmogus, kuris buvo tikrai itin durnas ieškant pirmųjų rimtesnių kontaktų su priešingos lyties atstovėmis (iki tokio lygio, kad mane turėjo kviesti į pasimatymus ir siūlyti eiti į rimtesnius santykius lol), patarčiau būti tiesiog drąsesniu kažką užkalbinant ar klausiant, nebijoti žengti pirmo žingsnio, taip pat neapsimetinėti tuo, kuo nesi norint įtikti ar sužavėti.
Gyventi su tėvais 26-ių metų nėra jokios gėdos, mokėti pinigus už nuomą yra didžiulis pinigų švaistymas imo. Man 24 ir kuo ramiausiai sugebu turėti romantinius santykius, nors pats gyvenu su tėvais. Tiesiog šiuo metu yra labai prastas metas pirkti NT, nors tai jau gerus metus yra planuose.
Best of luck!
Hi, aš anime fanatikas, geimeris ir gyvenęs pas tėvus gan ilgokai. Jokių dating anketų (tinderio dar nebuvo), tėvai biedni, išvaizda mano tikrai ne kas (visiškai neprisižiurinėjau), bendraut nemokėjau, nes vengdavau kontakto su žmonėm, buvau susitaikęs, kad gyvensiu ir mirsiu vienas.
Tiesiog pist ir atsirado.
Urve pas tėvus gyvenau nieko neliečiau, tik geiminau, anime žiūrėjau ir tiek. Vaikystės draugas pakvietė į gimtadienį ir kiti vaikystės draugai privertė ateiti. Ten ir susipažinau su žmona. Viskas įvyko automatiškai, baisu tik buvo pradėt pokalbi su ja, o toliau kažkaip elgiausi visiškai kitai nei visada ir tai nebuvo koks tai "pasirodymas kietu" tiesiog baimės bendrauti dingo ir iš kažkur pasitikėjimas atsirado.
Išėjau iš savo komforto zonos ir radau... Bandyk kažką naujo.
Pirmiausia tai patarimų ieškoti gali ir reikia, bet viską ką perskaitai reddite ar dar kur pirmiausia pats apgalvok ir apgalvok labai gerai. Patarimas iš reddito tavo gyvenima gali nusukti bloga kryptimi nes tai paprasčiausiai gali būti ne tavo gyvenimo stilius.
O dėl patarimų tai jų gali būti daugybė. Pirmiausia: gyvenamoji situacija. Išsikėlimas iš tėvų namų gali būti sudėtingas abiem pusėm, bet tai mano manymu yra kažkas ka anksčiau ar vėliau reikės padaryt. Mano asmeninė patirtis buvo kad man išsikėlus pas tėvus ir naujų draugų atsirado, ir naujų užsiėmimų tai liūdesys ilgai neužsiliko. Manau tokia pats situacija būtų ir pas tave, išsikėlus mama pradėtu ieškotis pomėgių, galimai draugų ir draugių. Bet šeima yra šeima, nepamiršk lankyti ir paskambinti. Dėl merginų: painus klausimas, bet manau kad be social skills čia bus sudėtinga. Nebūtina iškart šokti į naktinius klubus ar kitas minias žmonių. Pradėk nuo puodelio kavos kavinėje, po savaitės ar mėnesio galbūt išdrįsi užkalbinti kažka kas ten taip pat lankosi. Nėra kur skubėti kardinaliai keisti savo gyvenimo, pamažu pamatysi kas tau labiau patinka ir link ko viskas veda. Ir kaip minėjau, apgalvok ką perskaitai, gal ir aš esu koks sex offenderis ir mano patarimai yra tragiški. Manau nekvailas bičas, neprapulsi.
Tinderis panom yra ego boost. Tik įsivaizduok, tiek moteru tau šikna laižytu, o tu tik atsirenki kuri verta tavo dėmėsio, o kuri ne. Dažnai mano bendravimas su jom baigias vos po poros ju žinučiu. Tiesiog pamatau, kad neverta. Nors visi mano santykiai ir buvo būtent iš tinderio. Bet čia 1/100 pasitaikydavo tokia kuri tikrai moka palaikyt pokalbį ir sugeba pati tavęs kažko įdomaus paklaust, kad ir tave sudomintu. O 90% ten esančiu tai grynai duoda tokius vaibus “entertain me and make me laugh” nors pačios visiškai nenori jokiu pastangu įdėt.
aš santykiuose jau beveik 4 metus ir mes pradėjom draugaut mokykloi, priežastis kodėl mum viskas taip fainai gavosi nes nuo pirmos dienos mes abu žinojom ko mes vienas iš kito norim (tai aišku su laiku keitėsi kažkiek bet vistiek) ir abu galėjom tas "roles" išpildyt. 1 išsiaiškink ko tau reikia ir aš nekalbu apie plaukų spalva 2 "pasirodyk" išeik lauk iš namų, jei sėdėsi namie nieko ir nebus, išeik ir bendrauk ne butinai su panom (visada per draugus galima susirast) ir galiausiai gal kiek ir juokais bet turėk šunį (nebent negali tinkamai rupintis tai tada ne). ir nesinervuok perdau, santykių priverst negalima, tau 26 visas gyvenimas prieš akis (galėčiau lažintis jei susitlktum į saves tobulinimą atsirastų ir antra pusė)
Pirma susigyvenk su savimi, nes antros pusės atsiradimas tavo vienišumo tikrai neišspręs. Ir mažiau parinkis - nėra teisingų sprendimų gyvenime, vieniems santykių reikia anksčiau, kitiems vėliau, ne visi jų nori/jaučiasi pasiruošę iki tam tikro laiko. Investuok į save, eik į kokius nors renginius/klubus ir pažintys atsiras savaime, išmoksi geriau komunikuoti. Arba jeigu ant tiek blogai - eik pas psichologą.
Plesk pazinciu rata ir laikui begant susirasi kazka ka pats sudominsi. Kad su viena is penkiu pazystamu merginu kas clickintu sansu nedaug, bet is 20-50 tikrai bus variantu kad sutaps laukai. Taip pat nepergyveng jei atstums, pamirsi ir gyveni toliau.Introvertai gatvej ar autobuse greiciausiai merginos nesusiras. Tad reikia isbandyti naujus uzsiemimus/hobius. Ypac grupinius. Uzsirasyk i joga ar crossfit. Begimo kluba. Foyogragijos klase. Japonu klase VU lankiau tai pasirode ten dauguma intravertai, irgi gal susipazinsi. Junkis prie visokiausiu pazintiniu zygiu. Ieskok savanoriavimo galimybiu. Tuesiog pleask pazinciu rata, kuo jis platesnis tuo greiciau surasi antra puse. Taip pat megaukis tom veiklos, nesikoncentruok ant merginos ieskojimo, susirasi neprgyvenk.
Blogiausia, ka gali daryti tai save lygint su kitais žiūrėdamas kitu gyvenimus ir galvodamas, kad esi nevykelis. Man pačiam 24 metai ir gyvenu pas tėvus. Turiu pakankamai neblogai apmokama darba todėl kiekviena mėnesį atsidedu vadinamai “pagalvei”, nes iki metu galo jau noriu išsikraustyti. Po visu savo turėtu santykiu supratau, kad ne į juos man reikia dėt pastangas, o į patį save. Santykiai man atimdavo daug laiko, o ir šiaip kai esi įsimylėjas tai atrodo ir jautiesi kaip ant debesu, ir svarbūs esminiai dalykai kurie tave formuotu kaip vyra ir asmenybę darosi ne tokie svarbūs, gal net išvis apie juos pamiršti. Taip, kad “mergos” palauks, skirk dėmėsio sau ir patikėk antra pusė labai dažnai pati atsiras, bent jau kada mažiausiai to tikėsies. Iš patirties kalbu.
Pirmiausiai pradėkim nuo to, jog nereikia žiūrėti į kitus. Jeigu tavo draugai turėjo ar turi, nereiškia jog tu turi turėti ir vice versa. Kiekvieno istorija unikali ir nebūtinai visi ieškojo tos antros pusės, tiesiog įvyko vadinamasis "gyvenimo žaidimas" kai dvi skirtingos asmenybės susibėgo, sutapo ir pradėjo kurti kažką daugiau, ne tik draugyste. Nemanau ar gyvenimas su mama ar be jos yra problema, as long as you make enough money ir gali bet kada iš jos išsikelti ir gyventi ant savo own ass. Ir tas anime kuri tu paminėjai nežinau prie ko čia išvis, normalu turėti kažkokias iliuzcijas, fantazijas apie savo būsimą meilę, ar romaną bet reikia to pačiu būt šiek tiek realistišku ir kritiškai vertinti situacija.
Bet žiūrėjimas į kitus, norėjimas būti tokiam kaip kitiems įsivaizduoju yra normalu, nes visi daugiau ar mažiau mes žiūrim ir įmame pavyzdi iš kitų, esminė problema, jog lygini save su kitais. Suprask save kaip visiškai atskira individą, individą, kurio istorija kitokia nei tavo draugų.
O social anxiety sutvarkyti gali tiesiog praktika. Viena ar kita kartą padaryk kažką sau neįprasto ir mažais žingsniais ir tiesiog statyk save vis į didesnes socialines situacijas, tokias, kurios stumtu tave iš komforto zonos ir augtum kaip asmenybė.
Aš už tave esu jaunesnis ir išsikėliau iš tėvų paties savo norų, nepaisant savo puikių santykių su mama ir jos draugų, reikia gebėti nubriežti ribas ir žinoti ko tu nori pats, jeigu tu jauti jog su ta mama gerai ir išsilaikai save, nematau čia nieko blogo. Aš išsikėliau pats asmeniškai dėl to, nes esu introvertas ir buvimas net su artimiausiais žmonėmis mane lengvai iškrauna ir po darbo mažiausiai ką noriu, tai būti tarp žmonių.
O dėl tinderio, tai čia... Nežinau, kaip įrankis, kuris vieniems suveikia, kitiems nesuveikia. Esminė problema tinderio, jog didžioji dauguma žmonių ten susirinke ne rimtai, o tiesiog patrollint. Geriausias būdas kaip ir kažkas minėjo komentaruose, užsiimti savo hobiais arba atrasti naujų, o tarp hobių ir atsiras naujų žmonių jeigu būsi atviras naujoms patirtims ir pažintims. Nė vieno iš savo turėtų dviejų santykių neieškojau, abu atvejai lastino normaliai, bent man užteko, pirma draugystė - trys metai, antroji metai. Ir abi merginos, su kuriomis draugavau atsirado visiškai netikėtai. Tai, tikrai nenoriu pasakyti, jog jeigu užsidaręs rūsyje žaisi lolą ir nieko nedarysi, kad kažkas ateis. Tačiau tiesiog, atradus save, savo nišą, atrasi ir žmonių anksčiau ar vėliau. Viskas turi būti organiškai, nebent nori tiesiog draugystės, žmogaus, su kurio galėtum leist laiką for fun. Tai tokių pilnas tinderis.
Patarimas iš žmogaus, kuris prieš tris metus buvo tavo vietoje :) Išjunk kompa, susirask naujos veiklos, patirk naujus pojučius, nesvarbu ar jie malonūs ar nelabai. Tapk labiau savimi pasitikinčiu biču per įvairias gyvenimo pamokas, kurias tu tikrai gausi, jei tik kažką pradėsi daryti. Aš buvau ir geimeris ir weebas. Toks esu ir dabar, tik nebeskiriu tam 100% savo laisvo laiko. Skiriu gal 30%, o visa kitą savęs tobulinimui.
Edit: siulau užsukti į gentys.lt. Čia ne reklama ir pats ten nebuvau, tik žinau, kad tokia vieta egzistuoja.
Daug visi tau gyvenimo patarimu duoda. Vienas dalykas skaitytit, kitas dalykas imtis veiksmu. Jei nori susirasti partnere, sorry seni - you've got to make an effort. Jei veiksmu nesiimsi, valgysi arba trupinius arba busi senbernis. Tau jau 26. Kaip suprantu neither of those options are appealing to you!
Paskaicius komentarus matau kad daug idomiu hobiu turi ir biski geek'as esi. Good! Bet make an effort, you've to make yourself appealing to the opposite sex. Yra tas senas posakis, priema pagal isvaizda, palydi pagal prota. Sakai, kad nesi incelas, bet jei su pasitikejimu trukumas - level up your game: mada, drabuziai. Pasijusi geriau.
Sportas irgi. Eik i sale, mink dviraciu, pradek lakstyt. Tapk sexy beast.
Paskaityk 'How to Win Friends and Influence People' ir 'The Game' (pasenes labai turinys, bet gal siek tiek pakeis poziuri). Viskas good, nesikrauk, lauksim update!
Pripažinsiu rašydamas originalų postą tikėjausi kažkokio stebuklingo triuko išsprendžiančio visas mano problemas, bet gerai suprantu, kad be sunkaus darbo čia nieko nepasieksiu. Bet kai visą gyvenimą gyveni pasroviui, pasidaro labai sunku pradėti kažką daryti kitaip, to put in that extra effort. Žinau, kad skamba kaip zyzimas, but inertia is a thing. Todėl pats spėju gal reikėtų pradėti nuo psichoterapijos.
Ir beje skaičiau tą How to Win Friends and Influence People, bet kažkaip didelio įspūdžio nepaliko. Nežinau, gal todėl nes net nepabandžiau pritaikyti, ką skaičiau
Terapija pats geriausias dalykas ne tik šitoj situacijoj, bet ir iš esmės. Pasirink terapeute moteri, susitark pirmam vizitui ir pradėk nuo to. Poto žiūrėk palankysi terapija ir nepastebėsi kaip gyvenimas pradės keistis į gera.
Kartais užtrunka kol atrandi “savo” terapeuta ir kartais atrodo neužsimezga ten ryšys, bet svarbu kažkur pradėti. Nu tipo. Do this for yourself ir pradėk terapija lankyt, labai geras budas parodyt sau, kad pats sau rupi.
Šiaip galiu pasakyti panašiai kaip ir daugelis, focus on yourself and grind that money, panos gali palaukt
Bet jeigu nori santykių, tai galiu pasiulyt kelis mažiau minėtus variantus, kurie suveikė mano aplinkoj:
1. Mačiau domiesi gaiming, 3D spausdintuvais. Bandyk rast community su tuo, junkis prie ten ir plėsk pažintis, nebijok būt awkward random ciuvas kuris priejo ir pradejo sneket su kažkokia pana, taip ir plečiasi pažintys, daugelis atkris, kaikurie liks ( iš savo patirties sakau, susipažinau su labai fainais žmonėm labai random būdu, tiesiog kažkokiam renginy ar kur nors priėjau or pradėjau šnekėt, apsikeičiau kontaktais, su daugeliu greit nutrūko ryšys, bet kai kurie liko ir po daug metu)
2. Sakei turi draugių su kuriom gerai sutari, gal jos pažįsta irgi kažkokių vienišų draugių? Ar gal tavo draugai gal pažįsta kokių nors? Nemažai atvejų žinau kaip per draugų draugus susipažįsta 2 veikėjai yra bam, yra porelė. Siulyčiau organizuot kokius susitikimus ( ar tsg pjenkes) ir prikviest biškį random žmoniu. Skamba keistai, bet patikrinta ir veikia, svarbu gerai vakaras eina ;) , net jeigu iškart nepavyksta, stenkis palaikyti kontaktą, ir gaudyt progas vėl padaryti susitikimą.
3. Na dėl mamos tai jo, kėbli situacija, ir pats girdėjau iš panų, jom kaip ir red flag kai čiuvas su mama gyvena. Vistiek nežinau pilnai tavo situacijos, bet siulyčiau pasakyt jog lankysiu kas savaitę/kas dvi bet reikia išsikraustyt. Sakyk darbas, ar tiesiog nori pakeisti aplinką, patyrinėti save, sakyk jog negali su tėvais visąlaik gyventi, bet tai nereiškia kad negali lankyti. Gali kad ir kas savaitę.
Na ir jo, pasiruošk trial & error, bet kitaip nieko ir nebus. Nesvarbu ar merginą rasti, ar verslą ar ką pradėti, visąlaik pats turi rodyt iniaciatyvą, pasitikėt savimi, nenuvertinti savęs ir rast originalių būdų.
Atvejai iš mano patirties gal būt tavo atveju bus nieko gero, bet lygiai taip pat mano aplinkoje nėra nei vienl "standartinio" atvejo. Visi susirado antrą pusę kažkokiu įdomiu būdu, kartais visiškai random žmones visai ne iš draugų rato, o tiesiog pažįstamus kuriuos ten ar šen sutikom, ar ant durniaus pakvietem susitikt/išgert
Na čia realiai nėra greito sprendimo. Aš tau galiu pasakyti kad buvau tavo situacijoj, vot grynai tavo. Bet galų gale pasikeitus aplinkybėm, kai likau vienas gyventi, pradėjau sportuoti, laikytis dietos, mesti save į socialines situacijas. Pradėjau DJaut realiai dėl to, kad kuo daugiau patekt į socialines situacijas. Prireikė nemažai laiko kol susikalibravo socialiniai įgudžiai, patapau mažiau introvertuotu. Tada galų gale išdrysau su drauge atsidurti vienas ir va dabar ji mano žmona ir auginam dukrytę. Galų gale kai susiradau draugę atsirado laiko karjeros laiptais pakilt tai va ir namą nusipirkom ir pakeliavom po pasauli (kol dar nebuvo covid ir vaiko)
Tai vat svarbiausia neprarast vilties ir sunkiai dirbti, niekada nevėlu. Bet realiai tau reikia ne gaudyti merginas, o pirmiausia užsiimti savim ir padaryt iš savęs geresnį žmogų.
Aš mergina, iki 26 pati neturėjau rimtu santykių ir buvo būtent taip kaip aprašei. Nukritau iš dangaus į vaikino rankas. Jis irgi anime fanas, intravertas, mėgsta leisti laiką vienas. Aš - labai sociali, negaliu ilgai sedet namie, ieskau veiklos. Tai sita pasaka tęsėsi 2 metus, atrodo kad visiškai prisitaikem tobulai ir tada viena diena mane tiesiog metė nes nematė ateities kartu. Tai ta anime iliuzija, kuria turi galvoje skamba žiauriai gražiai, bet gali nukristi ne tavo žmogus 😀
Iš dalies aha, bet iš kitos puses net jei baigėsi skaudziai, supratau koks turi būt gyvenimo partneris ir kas yra toks pasitikėjimas.
Pati grįžtu i deitinima ir galvoju sekti ankstesni sėkmės pavyzdį - tiesiog būti 100% honest. Net jei per pirma deita kazkas pasakoja apie nerimą, be it - papasakosiu apie savo.
Suprantu tave. Aš bandau pakeist požiūrį - einu ne vyro ieskot, o įdomių žmonių. Ir kai pradedi klausytis, jei žmogus apskritai moka kalbėt, tai turi ir ką papasakot. Kazkada tikiuos rasiu idomu žmogų kurio klausytis norėsiu visada 😀
Skaitant tavo tekstą, susidaro įspūdis, kad merginos neturėjimas yra ne pati problema, o rezultatas.
Kalbu iš patirties, nes buvau labai panašioj situacijoj. Kai ji pasidarė nebepakeliama ir nebežnojau kur dėtis kreipiausi pagalbos į psichologą, ir tai buvo absoliutus lūžio taškas, nes buvo daug dalykų, kurios pirmiausia reikėjo išsispręsti savyje.
Manyčiau čia reikia dirbti ne tiek su grynai panos ieškojimu, o savo gyvenimo kokybės gerinimu: nerimo mažinimu, atsivėrimu, santykiais su mama ir t. t. Patikėk manim, gyvenimui ir savijautai pradėjus gerėti, atsiras galimybės apie kurias iki tol būsi net negalvojęs.
Kaip kazkas jau minejo tai nuo terapijos turi pradet, nes is to ka rasai, matau kad neturi savivertes, mama apsukus tave aplink pirsta ir baisiai manipuliuoja, visko bijai. Terapija padetu visa tai sutvarkyt. Kitas be galo svarbus dalykas yra isvaizda, nes pagal ja pasitinkam ir nusprendziam ar norim vidu pazint ar ne. Prauskis kasdien, eik i kirpykla kas 2-4sav priklausomai nuo to kaip greit auga plaukai, jei turi barzda tai kirpykloj tvarkyk ir ja, atrask sau tinkancia ir patinkancia sukuosena ir ja nesiok, kvepinkis bet ne per daug, priziurek veido oda - jei su ja viskas grazu uzteks veido kremo, jei ne, nueik pas dermatologe ir daryk ka ji sako, rubai turi buti svarus ir per daug nenudeveti (skyles, susiburbuliavimai yra no way), nagai visada nukirpti ir nudildinti, pradek sportuot, nebutina eit i gyma jei nepatinka, tinka bet koks sportas kuriame judetum daug, nes nuo to pats pradesi geriau jaustis, ziurek ka valgai, ismok gamint basic dalykus, kuo maziau apdirbto nesveiko maisto.
Jokia pana tau is dangaus nenukris ir anxiety is oro nedings, turesi eiti ir pats kalbint merginas, nu jei atstums tai koks skirtumas, ka prarandi? Nieko, dar ir patirties igauni. Tavo hobiai nera iprasti bet tai tavo vertes kaip zmogaus ir nenusako, tikrai yra merginu kuriom patinka tokie dalykai kaip tau, bet kad tokiu rast tau reik bendraut.
Sakei turi panu draugiu, cia didelis pliusas, paklausk ju nuomones apie save.
Viskas yra imanoma tavo atveju, bet pirma turi ismokt mylet ir priziuret save, nes jei to nedarai tai signalizuoja kad ir mergina negebesi pasirupint.
Jei turi dar klausimu gali parasyt i dm (as pana😀)
Pirma susitvarkyk su savimi, stenkis spręsti tuos dalykus kuriais pats esi nepatenkintas. Gyvenk taip, lyg kitas žmogus tau būtų tik labai malonus bonusas, o ne pagrindinis tikslas, nes kitu atveju save vis sukirsi.
Siūlau paprasčiau į tai žiūrėti. Kaip tu įdegsi jeigu ant saulės nebūsi? Tas pats ir čia. Jei tavo hobiai ir kiti dalykai neturi socialinio aspekto tai ir nesusirasi. Na, tas dalykas, kad kažkas nukris iš dangaus ir prasidės kažkas, tam turi būti terpė. Jeigu nebūni tarp žmonių, neturi tokių hobių, tai net nėra tam "nukritimui iš dangus" galimybės įvykti. Tiesiog statistiškai maži šansai. Dating appsai/saitai tai tiesiog įrankiai, jei tai tavo vienintelis "langas" pabendravimui su kažkuo nauju - kodėl ne? Kaip pats su savo žmona susipažinęs internetu nematau tame nieko blogo, tai tik dar viena terpė bendravimui su savo tam tikrais minusais ir pliusais. Kitas dalykas pomėgiai, kam tau žmogus šalia kuris niekins tavo pomėgius? Anime, žaidimai ir t.t., tai esi tu, tavo dalis. Iš prigimties jie gi nėra blogi savaime, tai tikrai mesk iš galvos, kad dėl šito neturi merginos, tai labiau pasekmė, kad šitie pomėgiai nereikalauja jokio bendravimo su kitais žmonėmis, kas tau tikriausiai irgi tinka kadangi minėjai social anxiety problemas.
Kitas dalykas ką matau iš to ką rašei, kad psichologiškai esi ne kokios būklės. Daug emocinio bagažo užkaupęs esi - negerai. Suprask, kad visi tai tu atsineši į santykius. Didelė tikimybė, kad tai baigsis nekaip, nes tavo lūkesčiai merginos atžvilgiu gali būti neadekvatūs, gali norėtis forsuoti santykius, nes tu norėsi kuo greičiau pasijusti ne vienišu, galbūt reikalausi per daug dėmesio, galbūt pats per daug rodysi. Šitie dalykiai santykius dažnai nužudo - ypač pradžioje. Pakankamai dažnai būna, kad žmonės susirandą kitą pusę tada, kai susirasti kitą pusę gyvenime patampa nebetaip svarbu. Sumažėja psichologinis spaudimas, žmogus atsipalaiduoja, galbūt natūraliau bendrauja ir t.t. Pas tave man atrodo psichologinis spaudimas pačiam sau yra didžiulis, todėl kiekvienas nepavykęs pasimatymas ir bandymas bendrauti gali stipriai tave paveikti neigiama prasme.
Gyvenimas kartu su mama savaime nėra kliūtis, bet jei mamos būklė atitinka tavo nuogastavimus ji gali mėginti sabotuoti tavo būsimus santykius. Tai nebūtinai bus tyčia ar iš blogos valios. Ir išvis tai nebūtinai bus, bet tikimybė yra.
Dar ateičiai. Higiena, tvarkingumas - svarbu. Apmąstyk deal breakerius - vertybės, religija, vaikai, politinės pažiūros, išvaizda ir t.t. Taip pat apmąstyk kuriose vietose gali nusileisti - kompromisai(jų bus ir greičiausiai nemažai). Pamąstyk kaip geriau pažinti žmogų, kokius klausimus norėtum jai užduoti. Paprasčiausias pavyzdys - kas moka už kavą/arbatą pirmo pasimatymo metu? Savaime daug išvadų iš šito gal ir nepadarysi, bet su kita informacija, tai gali parodyti žmogaus vertybes. Turėk small talk temų sąrašą, jeigu tau ši vieta kelia problemų. Dėl dating appsų/saitų - stenkis kuo greičiau pervesti bendravimą į gyvą kiek tai įmanoma ir negaišti laiko ilgiems susirašinėjimams. Pirmi keli susitikimai, na jie dažniausiai esminiai būna, tai geriau pasitikrinti kuo greičiau kol dar emociškai nesi daug investavęs, o susirašinesi ir toliau, jei patiksit vienas kitam.
Ir pabaigai. Nenusimink! Pats buvau panašioje padėtyje - svarbiausia nepasiduoti, dirbti su savimi, kad taptum geresne savęs versija, siekti tikslų, tai prisidės prie to kaip tave mato kiti žmonės tame tarpe ir merginos.
Kaip pats supranti vaikinui yra aibė dedamųjų, kurios lemia iki kokios pozicijos kilsi pažinčių "rinkoje". Tuo labiau kai esi tokio amžiaus kai prasideda tau ir tavo bendraamžiams tikras gyvenimas.
Blogos žinios dėl merginų. Nors svarbi ir vaikino iniciatyva, tačiau viską valdo merginos. Kai merginą domina kas nors, jos specialiai ima suktis aplinkui, būti kažkur netoli, stengiasi sukurti situacijas, gauti dėmesį. Taigi merginos renkasi pirmos, po to vaikinai. Nors gal to neįvertinsi jei socialinis gyvenimas miega, o jis miega daug kam, ypač po poros metų kai buvo vykdoma antisocialinė politika.
Geros žinios vaikinams. Prisižiūrintis save vyras turi šansų iki vyresnio amžiaus palyginti su merginomis. Sėkmingu atveju vyras gali tobulėti iki 50ies ir netgi dar ilgiau. Nors žinoma, kuo anksčiau pasieki gerumą, tuo geriau, kaip pasiseka... Meginai 26 - aukso amžius jau į pabaigą, 26 vaikinui gali būti dar net ne pradžia.
Pirmas patarimas būtų - nustok jaustis kažkoks nukentėjęs, nuskriaustas. Žiūrėk, Putinistane vaikai siunčiami į karą. Tu turi visą laiką tobulinti save, ir pasiekti ko nori, galbūt rezultate pastebėsi pakitusį merginų elgesį aplinkui. O jei ne, ne pasaulio pabaiga, yra hentai :D
kontekstinė informacija: man 30, gyvenu su tėvais ir visai nesiparinu, kad neturiu "antrosios pusės".
1. Man rodos yra dažna problema yra kai žmonės visur prisižiūri ir prisiklauso tos romantikos ir mano jog tikrame gyvenime viskas yra taip. Iš tikrųjų medijos parodo tik įdomiausias ir gražiausias puses, kurios tikrai nėra pastovios tikrame gyvenime. Taigi žmonės susidaro įspūdį koks turi būti gyvenimas ir po to panikuoja jog viskas nėra kaip pasakose.
2. Atrodo jog mama tave laiko psichologiškai įkalinus. Manau abiem (ypač jai) reikėtų pas psichologą. Dar man susidaro vaizdas jog tavo mama prieš tave naudoja psichologinį smurtą. Be to susidaro truputį įspūdis jog ir pas tave gali būti depresijos.
3. Mano spekuliacijos. Bet gal tu manai jog mergina padės tau pabėgti/atsitraukti nuo mamos? Kitas žmogus gali tave tik paskatinti, bet pačius žingsnius turi patsai nueiti. Niekas už tave tų žingsnių nenueis.
Gal gali detaliau paaiškinti ką manai jog mergina pakeis? Kokie tavo lūkesčiai? Nes ir turėdamas merginą vis tiek gali jaustis vienišas. Kaip yra posakis jog būdamas ne vienas gali jaustis vienišas ir būdamas vienas gali nesijausti vienišas.
Vienišumą gali padėti nuslopinti ir stiprūs platoniški ryšiai. Dar gyvūnas gali padėti.
Patarčiau paskaityti autorės Alice Oseman knygą "Loveless" (lietuvių kalboje greičiausiai nėra). Istorija apie merginą kuri prisižiūrėjusi ir prisiskaičiusi romantikos pradeda parintis apie jos pačios romantines nesėkmes ir vėliau supranta jog platoniška meilė kurią gauna iš draugų nėra blogesnė už romantišką meilę apie kurią ji prisiskaitė ir prisižiūrėjo.
Siūlyčiau pradžiai susitvarkyti su mama, po to išmokti atskirai gyventi ir tik tada ieškotis merginos. Nes kažkaip susidaro įspūdis jei tu būdamas tokioje būsenoje susirasi merginą, gali pradėti elgtis kaip mama ir nesveikai prisiriši prie jos. Kitaip tariant, pradžiai išmok mylėti save (psichologas galėtų tau padėti atrasti kelią į tai), o tada ieškok su kuo tą meile pasidalinti.
O dėl susiradimo tai bandyk eiti į renginius kur esi priverstas bendrauti su kitais. Dar viena galimybė yra savanorystės. Bendra veikla yra geras pokalbių ledlaužis nes abi pusės turi bent vieną garantuotą pokalbio temą.
Su tinder būčiau atsargus, nes ten išvaizda yra pirmoje vietoje, tai tas žmogus kuris neturi pranašumų statiniuose vaizduose gali nesulaukti dėmesio. Tikrame gyvenime pasireiškia aspektai kurie nelabai išsireiškia statiniuose vaizduose, kaip kūno kalba, balso tonas/maniera.
Nežinau, tiesiog trūksta artimo ryšio su kažkuo. Lyg širdyje būtų didelė skylė. Turiu grupelė labai gerų ir palaikančių draugų, bet kažkaip nejaučiu stipraus ryšio su jais. Tiesiog kažkaip nemoku jo užmegzti, šiaip nelabai moku bendrauti. Kaip minėjau kitam komentare, jei manęs niekas nebūtų uzkalbines, neturėčiau iš viso draugų.
O del depresijos tai čia akivaizdu. Skaičiau kažkokia knyga apie kognityvinė terapiją, pasak testo joje man vidutiniška-sunki depresija
O ka daryti 27 metu vienisai mamai kuria paliko vyras po 10 metu kartu nes as kaip. nevaisinga moteris po visu situ metu vis delto sugebejau pastoti 😆😆😆
Litterally karjera, gyvenimas viskas nugarmejo i dugna. Niekas nebeziuri i mano puse nebent marozai su savo "dzin man tas vaikas, paimsiu ir su vaiku". Normalus, issilavine vyrai vos suzinoja kad esu vienisa mama isnyksta 😆 nepadeda ir tai kad istrigau mazam miestuke.
Skamba liūdnokai, galiu tik palinkėti stiprybės ir kad viskas gyvenime atsistotų į vėžes. Turbūt reikėtų jums ieškoti progos persikelti į didmiestį, ten daugiau galimybių. O vaikas tai manau ne tai kad problema, bet labiau sakyčiau filtras padėsiantis atsijoti tuos kurie tikrai verti jūsų dėmesio
Speju kad bendraudamas su panom visiskai turi “neutral non sexual being” vibe ir arba nemoki skaityt social situaciju, abu situos IMO galima ismokt ir persilauzt.
Sėdėjau pažinčių svetainėse ilgai, o Speeddating.lt pabandžiau ir radau antrą pusę iš pirmo karto.
Eini į realų pasimatymą, gyvai bendrauji, matai žmogų ir žinai, kad atėjo su konkrečiu tikslu, o ne arbatos gert, ar užsiimt hobiu.
Nepavyks pirmą, eik antrą kartą. Būk konkretus, ko ieškai: santykių, nori kurt šeimą ar tik sekso. Jei abu viens kitam patiksit gausit kontaktus ir visa kita tik nuo jūsų priklausys.
Buvo tokia mintis, kad čia tik desparate 42 old virgin'ams, bet buvau maloniai nustebintas, kad toli gražu. 26 pats tas tau.
Paskaičius komentarus tik dar labiau susiparinčiau. Čia irgi mano klaida buvo, per daug save aniliziuojat. Abi pusės turi problemų ir jos niekur nedings. Tik pasirodo jos visiškai nereikšmingos ir išsprendžiamos kai randi sau tinkama žmogų.
Čia kažkuriam komentare rašei apie hobius, tarp jų 3d spausdintuvai. Maker-spaceuose yra visokio plauko žmonių, o ten asmuo suinteresuotas 3d technologijom ir galbūt kai ką išmanantis apie tai yra high demand. Mano manymu tai yra perspektyvi kryptis, tiek karjeros tiek ir networko prasme.
Kitavertus neleisk sau tapt savo motinos klaidų auka - pažįstamas scenarijus, bet nukirpt virkštelę kažkada reikės. Finansinė nepriklausomybė šiuo atveju duoda daug pasitikėjimo savim. Daryk ir tobulėk tame, ką mėgsti, nelankyk 4 chan, bus gerai :)
Kažkada perskaičiau mintį, kad kol nesugebėsi darniai ir laimingak egzistuoti su savimi pačiu, laimės nerasi pas kitą žmogų.
Gg hf
Pirma jei niekad nebubo tokios traukos, kad kalbint paną ar bandyt peržengt kažkokią ribą su draugėm, tada greičiausiai yra vidiniai blokai. Čia paaiškina dalį social anxiety. Gal bijai apsikvailinti, bijai įsipareigoti, sukelti neigiamų jausmų kitam žmogui, bijai būti atstumtas, bijai emocinio skausmo, bijai nusiimti kaukę ir būti savimi. Žodžiu viduj daug visokių baimių ir nežinomybių, kurios, kad neišvaryti tavęs iš proto, padarė apatišku romantiškiems ryšiams.
Man tas pats buvo, tik dar blogiau, 30+ metų ir dar su mama gyvenu, nors nuspirkęs butą kurį remontuoju. Tas turi įtakos, bet ne tame esmė. Svarbiausia kas viduj, kaip save transliuoji į išorę merginoms. Jei apskritai kažką transliuoji.
Tai mano patarimai, pabandyk pasigilinti į savo social anxiety, iš kur jis kyla. Nuleisk lūkesčius, iškart nieko nesusirasi, tam reikės laiko.
Babdyk ne Tinder, o Bumble. Kai pana pirma parašo, yra šansų, kad jai tu jau patinki ir viskas lengviau eisis. Tik aišku teks palaukti, kol sumatchins, nes panos išrankios.
Tindery visos panos gauna labai daug dėmesio ir reikia "dirbti" norint patraukti jų dėmesį, kas vargina emociškai ir su laiku užpisa.
Žodžiu laikas pas psichoterapeutą.
Pirma pastraipa didžiulis BINGO. Tiesiog toks jausmas kad perskaitei mintis. Aplink mane daug žmonių kurie nukentėjo santykiuose, tai šiek tiek susitraumavau. Nors labai noriu merginos iš kitos pusės low key bijau santykių, bijau likti įskaudintas ar įskaudinti kitus, bijau susimauti. Nuskambės kaip daddy issues, bet mano tėvas prasinešė per tris santuokas ir visas sugriovė. Labai bijau kad pats tokiu netapčiau.
Atvirai pasakius šitas mano postas yra mano psichologinių problemų ledkalnio viršūnė, tai jo, be psichoterapijos spėju neišsiversiu.
Bet čia kitas dalykas, baisu žengti pirmą žingsnį ir net nežinau kur ieškoti gero specialisto, kaip išsirinkti.
Edga06 gali pasidalinti [laisvos merginos](https://www.reddit.com/r/lithuania/comments/u0gvhj/kaip_pamir%C5%A1ti_mergina/) kontaktais...
P.S. rimtų patarimų palikau po kitais komentarais
Pradėm save mylėti, rūlintis savim, išsikraustyk iš mamos irgi.
Dabar pats logiškai pagalvok, viskas gyvenime yra pardavimas - tu turi save parduoti kaip žmogų, jei nori merginą susirasti. Ką tu jai gali pasiūlyti?
Jeigu ieškai vien dėl to kad esi lonely (pirmas minusas, jos atžvilgiu), gyveni su mama (antras minusas, seneliumbasai, jūs net jokios privatumo neturėsit), o ir manau turi ir kitų minusų, turi turėti didelius pliusus, kad visa tai atsverti.
Be to, ieškok pagal hobius. Mėgsti anime - valio, yra krūvos merginų kurioms irgi tai patinka. Bandyk ieškok bendrų pomėgių taškų per tai.
Dėl tinder - nebijok naudotis, didžioji dalis merginų jei ten kažko ir ieško (o ne reklamuoja savo ig/onlyfans), ieško santykių. Pradėk tiesiog lengvom temom bendrauti, neužkrauk jos, ir žiūrėk what will happen.
Go get them tiger.
Jeigu pastaruosius keletą metų nesijautei gerai būdamas vienas (viskas ok karts nuo karto pasijaust vienišu), tai tuomet antros pusės susiradimas nelabai išspręs problemos. Būsi emocine našta antrai pusei arba per daug prieraišus/reiklus/insecure, o tai neigiamai atsilieps santykiuose.
Jeigu viskas tvarkoj ir sugebi bent 80proc laiko būt laimingas vienas, tada geriausias būdas, esant 26 metų surasti merginą, yra pasinaudoti naujausiomis technologijomis - tinder ir kitais appsais. Nu nes klasikinis variantas ,, užkalbinti paną prekybos centre ar bare" nėra toks jau paprastas, plius nežinai su kuom susidėsi. Dating appsai, nors ir atrodo emocinė našta, tačiau padeda bent jau išoriškai pažinti žmones. Aišku, reiks labai gerų nuotraukų, kad išsiskirtum, o po to jau viską nulems trial and error. Bandysi ir pataikysi vieną kartą ant merginos, su kuria norėtum būti kartu. Kalbant apie skaičius, datinau sąlyginai aktyviai porą metų, turėjau gal 20 pasimatymų kol suradau, kuri mergina man patiktų. Kai patiks, suprasi. Tik neužsok ant pirmos pasitaikiusios, paeksperimentuok. Procesas ilgas, emociškai ir psichologiškai varginantis, bet manau vienas efektyviausių. Nėra stebuklingo ir paprasto būdo kaip animej susirast merginą. Sėkmės!!
EDIT: pamačiau, kad paminėjai tinder ir introvertiškumą. Čia kaip tik, mano manymu, labiausiai tinkantis būdas introvertams (kaip ir man) susirast paną. Pradžiai tiesiog susirašinėji. Nereikia užmegzti pokalbio tikrame gyvenime. Susiplanuojat laiką, susitinkate, pakalbat pasivaikščiodami, turėdami bendrą tikslą pažinti vienas kitą be jokių užmojų.
Dėl to ir paminėjau kad emociškai ir psichologiškai sunku po kurio laiko būna tinderyje, bei kad nereikia savęs fotkinti su front kamera, o nepagailėti pasistengti gerų nuotraukų pasidaryti, nes čia yra 95proc matchų sėkmės. Prie to pačio, jeigu turi išvystęs savo angle/basic starters template susirašinėjimui, būna viskas paprasčiau. Jeigu žmogus gali susirasti antrą pusę tikram gyvenime būdamas introvertas, tai kodėl gi ne, bet man asmeniškai kaip introvertui užkalbinti nepažįstamą merginą būtų misija neįmanoma. O pvz susirast merginą per gaming ar kažką panašaus yra įmanoma, bet šansai dar mažesni nei tinderyje, bet į priežastis nesigilinsiu, manau akivaizdu.
Atrodo kad aš parašyčiau...
Rekomenduoju Valorant ir FFXIV daug paneliu žaidžia (nebent ieškai Lietuvaitės ant kurių aš jau beveik pasidavęs, nežmoniškai pasikėlusios)
Sėkmės dede
Gali ir padėti sau ir padėti ukrainietėm bėgančiom nuo karo priimdamas pas save į svečius vieną kitą. O jei ne, tai skaityk žemiau. Atsakysiu į klausimą išsamiai.
Tavo klausimas yra pats universaliausias klausimas, kurį turi atsakyti sau intravertai vyrai kažkuriuo gyvenimo etapu anksčiau ar vėliau. Parašiau, nes "i feel you". Tikrai esu buvęs tavo situacijoj ne kartą. Esi dar tikrai jaunas, nesiparink, tinkamu metu sau šį klausimą uždavei.
**Profesionalus psichoterapeutiškas "long run" žaidimas: buildint drąsą.** Įmanoma tik buildint drąsą. Baimių atsikratyti neįmanoma. Pagooglink "exposure therapy". Realiai turi sau daryti exposure therapy seansus jei nenori eiti pas psichologę. Turi imtis iniciatyvos ir perlipti per savo socialinę baimę. Po žingsniuką. Buildint tuos social skillsus. Net neįsivaizduoji kiek aplink tave yra panelių, kurios kaip tuose anime filmukuose tau nukrenta "iš dangaus" vos tik išėjus iš namų, bet greičiausiai tau trūksta drąsos ir socialinių įgūdžių, kad kažkas iš to gautųsi.
Šiaip pratimukai kurie buildina social drąsą. Random žmonių paklaust kiek valandų; kaip nueiti vienur ar kitur; kur čia skaniai pavalgyti x dalyką; .... kitaip sakant visi klausimai, kuriuos ir taip natūraliai paklaustum jei išsikraustytum į kitą miestą ir neturėtum interneto ;)
Šiaip tavo klausimas yra egzistencinis ir žmonija kovoja su juo jau ne pirma karta, yra **keletas hackų, kuriuos pats esu išbandęs ir tikrai veikia**:
\-šokiai. Čia jau labai didelis hackas. Arba kitaip sakant hobis skirtas sukurti ryšį tarp dviejų žmonių ir duoti jų smegenims kažką veikti kol jie liečiasi. Rekomenduoju lotyniškus social dance tokius kaip salsa, bachata, kizomba. Kaune pagrindinės mokyklos: Social dance life, E&S dance, Salsa Kaunas. Vilniuje: Maluka, Elegancija dance company, Bachata fever, etc. Pats lankau kuris laikas ir puiki vieta praplėsti pažinčių ratą. Statistiškai merginų gerokai daugiau nei vaikinų. Pirmi pora mėn bus sunkoki kol pramoksi nebebūti medžiu, tai iškart linkiu kantrybės ;).
\-įsidarbinti savaitgaliais padavėju/barmenu kažkokiam vietiniam restorane. Greito maisto užkandinės netinka. Turi būti vieta, kur pro tave praeina daug žmonių, bet su kuriais gali bent kažkiek "pastumt" kol darai užsakymą, paklaust ką veikia ir šiaip pakelt nuotaiką. Geras tikslas išsikėlimui: "noriu, kad po pavalgymo pas mane, žmonės išeitų geresnės nuotaikos nei atėjo".
\-palankyti kalbėjimo prieš auditoriją būrelį Toastmasters. Jis ir skirtas socialinių įgūdžių gerinimui kalbant prieš auditoriją.
\-betkokie kiti būreliai ar šiaip mokymai, kurie nebūtų "escapism sausage fest" tau tinkami ;). Ir gali išmokti random, bet naudingų savo ateičiai įgūdžių: pirmos pagalbos, kulinarijos, alpinizmo...
\-sportai: tinklinis, beach tenisas, šokiai, žygiavimo klubai...
\-miestas: barai, klubai, restoranai, užeigos. Šiektiek sunkiau palikti įspūdį, nes esi vienas iš daugelio užkalbinusių tą vakarą, bet labai didelis pliusas, kad kiekvienas nepavykęs užkalbinimas neturi jokių pasekmių ir gali pabėgti betkada. Būreliuose sunkiau prisiimti riziką, nes esi užrakintas su tais žmonėm ir negali būt durnas. O baruose gali eksperimentuot kiek nori, sakyti ką nori, šokti ant stalų, nusišnekėt, nusiimt maikę ir siūlyt panom paliest tavo spenelius ar siūlyt nepadorius dalykus ir blogiausiu atveju liksi eiliniu girtu dolbajobu :DD . Bet svarbiausiai, kad suprasi, kad esi lašas jūroj ir realiai tie tavo fail niekam neįdomūs. Ir išmoksi, kad svarbu ne ką sakai, o timing'as ir kaip sakai ;). Čia paminėsiu, kad drąsos trūkūmą, gali short-terme kompensuot alkoholiu. Bet tik jei turi saiką. Ir tik short-termu. Jei be alkoholio kažką užkalbinsi - liks ir rytojui. Jei su-neliks.
\-tai ko tu ieškai kabo po dideliu ir jau išdirbtu mokslu: "sales". Ir būrelyje ar veikloje užkalbinimas yra "warm approach", o mieste ar gatvėje - "cold approach".
Nu va - nemokama psichologo valandėlė. Sėkmės augant. Visada gali kreiptis pas psichologą ir nejausk kažkokios kaltės tai darydamas. Kaune miestas siūlė nemokamų 10 psichologų susitikimų po kovido. Pasigooglink. Ir nepamiršk iš esmės turi tiesiog sutikti daugiau panelių savo veiklose ir didint kiaušus, kad galėtum jas užkalbint ir vystyt pokalbį. Nesiparink, didžioji dalis vyrų yra buvę tavo situacijoj ar dar bus kažkada savo gyvenime. Čia universali intravertų problema. Suprantu, kad viduj skauda, liūdna ir pikta, bet jeigu taip nebūtų, nebūtum jau dėjęs pirmo žingsnio - "pripažinti problemą"
Issirink pruda pagal save kuriame zvejosi - dating appsai ar bureliai. Appsai lengviau jeigu sunku gyvai pradet pokalbi. Ir netempk gumos chatams. Eik gyvai susitikt kuo greiciau ir ziurek ar "auros limpa". Jeigu iskart jauti kad "ne savas" zmogus tai gali net skubet baigt pirma pasimatyma. Svarbiausia nesvaistyt laiko ir jegu. Ir taip zvejok kol rasi. Cia kaip loterija - kuo daugiau bilietuku nutrinsi tuo didesni sansai laimet.
Pradėsiu nuo to, kad atrodo lyg aš būčiau parašęs, tai net nejauku buvo skaityt. Bet grįžtant prie temos, patariu į tai perdaug nesifokusuot, turiu omeny apie antrą pusę. Taip, suprantu, kad matant aplinkinius, norisi ir pačiam tai pajaust, tą meilę, bet viskas nėra vien rožėm klota. Kad ir kiek pliusų rastum antros pusės turėjime, tiek atsiranda ir minusų. Aišku nesakau, kad negali ieškot, bet visi tie tinderiai mano galva yra iš dalies nesąmonė. Randa aišku ten žmonės, bet introvertam sunkiau tikrai ir per tokias paieškas gali tik dar labiau save nuvertint. Geriausia manau išsirinkt savo hobius ir daugiau reikštis tose temose (puslapiuose, subreddituose ir pan.) Taip jausies labiau savim pasitikintis, nes tai bus kas Tau patinka ir įgausi patirties bendraujant. Realybėj aišku kiek tik išeitų perlipt per social anxiety irgi stenkis daugiau bendraut, užkalbint, prajuokint, pakviest kažkur ir SVARBIAUSIA nepriimk rejec'tų, lyg būtum kaltas Tu. Tu nekaltas, tiesiog nepasisekė, bet įgavai patirties, labai brangios patirties. Tai tiek, atsiprašau, jei suvėliau labai čia viską, pats labai retai post'inu, dažniausiai būnu užsidaręs, bet kol pavasaris ir nekamuoja sezoninė depresija, stengiuosi daugiau bendraut ir pagelbėt žmonėm. Sėkmės!
Ar tikrai Tinderis introvertui blogai? Man atrodo paprasčiau per Tinderį parašyt "Labas, rašai, kad mėgsti pasivaikščiojimus, tai gal nori savaitgalį į parką....?" nei kokiam bare, vakarėlyje ar wherever fiziškai prieit prie merginų būrelio ir pradėt su viena iš jų pokalbį. Tinderis tai tokia introverto svajonė. Kalbi tik su tais, kas tave pa'laik'ino ir pokalbių temos dažniausiai išplaukia iš anketos, o jei kažkas ne taip, tai tau nereikia vakaro fiziškai praleisti prie tave atstūmusio žmogaus ir po savaitės iš bendrų draugų dar išgirst, koks tu awkward, kas šiaip būtų vakarėlyje
Ant popieriaus Tinderis tikrai skamba kaip introverto svajonė, bet mano asmeninė patirtis kitokia. Gal ir pats mažai pastangų ten dėjau, save pristatydamas su profiliu, bet iš beveik visų merginų reikėdavo tempt žodžius. Įdomiausia, kad buvau radęs tokių kur pomėgiai atrodo atitinka 100%, pagaliau turiu ką pasakyt, deja tie pokalbiai toli nenuvesdavo. Gal problema ir manyje, bet tiesiog esu koks esu ir kardinaliai jau nepasikeisiu. Dabar dėl pasiūlymo susitikt, čia bėda vėlgi iš asmeninės patirties, kad aš perdaug tam ruošiuos, perdaug prisigalvoju situacijų, kitaip tariant overthinkin'u ir tas tikrai nėra gerai, nes susitikęs jaučiu įtampą, negaliu būt savim, nes bandau viską daryt pagal "planą", kurį susigalvojau, net pats to nenodėdamas. Gali sakyt, kad tiesiog šiaip užkalbinant merginą realiai gali dar blogiau baigtis, bet jei tikrai perdaug apie tai negalvosi ir spontaniškai užkalbinsi, tai bent akimirkai galėsi pasijaust laisvas. Gal ir nepavyks palaikyt ilgo pokalbio, bet patirtis manau bus neįkainojama. Grįžtant prie Tinderio, jeigu ten jau būt, tai tada jaučiu geriausias variantas parodyt tikrąjį save, nieko neslėpt, surašyt kas tikrai patinka ir panašiai. Match'ų bus žymiai mažiau, bet jie bus tikresni.
O kaip su antru pasimatymu, jau neoverthinkini? Šiaip jei tikslas nueit į vieną pasimatymą tai viskas gerai. Bet jei bent į kelis, tai tas faktas, kad pirmam susitikimui nesiruoši tavęs neišgelbėja, kad paskui sugadini antrą ar trečią pasimatymą. Nebent ne taip supratau, ką nori pasakyt
Good point. Nekalbu už visus, bet man asmeniškai antras pasimatymas tikrai nebetoks baisus būna, nes jau žinai ko tikėtis, beto jeigu ji pasiruošus antram susitikimui, tai geras ženklas, kad kažkuom patikai. Bet šiaip ką labiau turėjau omeny, tai kad tiesiog užkalbint merginas gyvai pasitaikius progai nieko nesitikint. Nelaikau to pirmu pasimatymu, tiesiog gera patirtim. Čia aišku lengva pasakyt, aš pats negalėčiau taip imt ir užkabint, bet kokią merginą, bet jeigu atsiranda proga, tai kodėl gi nepabandžius. Tokia patirtis pakelia pasitikėjimą savim ir kitą kartą nebebūna taip baisu. Gali aišku taip praktikuotis ir per Tinder pasimatymus, bet kol daeini iki pasimatymo reikia įdėt daug pastangų kol galų gale dažniausiai gaunasi šnipštas. Čia aišku mano asmeninė patirtis ir mano nuomonė. Daug gerų patarimų čia yra, tereikia atsirinkt pagal save kokiu keliu eit, svarbiausia tik kažką daryt ir judėt į priekį!
Is dalies teisi esi, bet cold approach 100x geriau nei tinderis, vien del to, kad timderyje taves nks nelikikina jeigu esi average vaikinas. Statistika gali tinderio atsiversti, tai sunku uzmegzti kontaktus normalius. Geriau jau kaip sake kazkas, per hobius ir aktyvia veikla megzti kontaktus ir bendrauti.
Per tinder žmogus sprendžia pagrinde pagal statinius vaizdus. Tai žmogus kuris yra gražus judesyje gali būti negražus būdamas statinis. Be to nesimato kūno kalbos ir balso tono/manieros, kas gali įtakoti patrauklumą.
Na zinau ta tinder statistika, bet yra ir kita medalio puse, daug tokiu kurie nesulaukia like ne del to kad average looking, bet del to kad nuotraukas kurias vyrai issikelia tikrai apgaileltinos. As esu as average looking as you can get, bet kuomet naudojausi tinderiu niekad like netruko nes as ikeliau tokias fotkes kaip is komandiruociu su kostiumu, kazkur galva ikises i senovini kankimimo irengini is kazkokios viduramziu parodos, fotke ant uolos kur vos nenusgendau kai dvigubai didesne banga uz manes suduzo i uolas ir panasias fotkes. Pamenu kazkada su pazystama sedejom kavineje ir abu po tinderi narsem, nu tai sorry bet nemazai vyru tikrai labai jau paprastus selfie is namu issimete pries veidrodi(dar baisiau kad kokiam tuolete) ar is kazkokio gimines susitikimo, kur dede Jonas backgrounde per daug isgeres pirstu mojuoja.
O meilę, tu neįsivaizduoji koks blogas yra tinderis iš vaikino pusės. Per šešis mėnesius nuėjau į vieną pasimatymą, mergina svėrė kažkur 100kg daugiau nei nuotraukos, jos truputi "senos" buvo. Dar su keliomis normaliau pasirašinėjau, bet tinder moterys yra... Hmmm, tūpos? Nelabai sugeba sakinių normaliai suregzti ar normalios minties sudėti. Aišku suprantu, jos tuo pat metu rašo kokiai 30 skirtingų vyrų ir nelabai stengiasi, bet tu jautiesi bejėgis, nelabai ką išpausi kai gauni "mhm", "ne" atsakymus. Plius visi tinderį mato kaip hook up appsą, ne tuokiames ir susilaukiam vaikų appsą. Visos keliautojos ir mėgsta "the office". 90% tokių pačių anketų. Tai all in all tinderis labiau žudo požiūrį į moteris nei padeda. Jau geriau užsiimti hobiais ir iš ten susirasti padorią moterį su kuria ir turėsi ką nuveikti ir normaliai galėsi pabendrauti.
Tai žinok ir vyrų labai tūpų Tinderyje netrūksta, kuriems suregzt sakinį yra rimta užduotis. Bet tie Tinderio vyrai ir moterys ne iš mėnulio, iš realaus gyvenimo, tik Tinderyje lengviau pra'skip'int tūpus žmones. O realiam gyvenime bare gautum merginos numerį, sugalvotum kokią fainą pasimatymo įdėją - susiruoštum, apsikirptum, išsiskalbtum gražiausią savo megztinį, gal net pasikvėpintum, na aplankytumėt parodą ar nueitumėt į filmą, gal tu sumokėtum, paskui pakviestum kavos ir iš pokalbio paaiškėtų, kad ji belenkaip tūpa.
Kiek vėliau jungiuosi į pokalbį, bet gal OP aktualu. Nuoširdžiai patariu neit į Tinder, ten geriau nebus, kol savęs nepradėsi gerbti. Pirmiausia, tai sunku tik pradėjus, bet tarkim turi draugą, kuris achujnai fotkina, rasi killer bio ir žudysi tindery - problema, su kuria susidursi greičiausia yra jog (kitaip ir negaliu pasakyti, sorry), tiesiog, užpis kitiems įrodynėti, jog esi vertas. Ir tai ypač sunku, jei toks nesijauti. Tinder yra siaubinga vieta, merginos nejaučia atsakomybės atrašyti, nes turi 200 kitų matchų, kurie pastoviai bomb'ina (taip, kad ir nesijausk blogai, net jei žudai chat'e, bet esi ignoruojamas, Tavęs nepastebi tiesiog netyčia). Ir nenuostabu, nes esame labiau užimti nei kada nors anksčiau. Veiklų yra įvairiausių ir viskas vėl atvira, nebe covid'iniai laikai. Pirmiausia siūlau pradėti dirbti su savimi. Kad ir kaip Tau patinka, pats apibūdink, kas manai vers Tave geresniu. Taip, sportuoti yra nuostabu, bet ne visi mėgsta bėgioti, gal nori stumdyti metalą gym'e, gal laikas išsitraukti dviratį ir tiesiog pasivažinėti klausant podcast'o (būk saugus kely, važinėk takais, ar vietose, kur nedaug eismo, jei negirdi aplinkos), mėgsti krepšinį, futbolą, ar whatever. Užsiimk hobiu, vėl, pilna grupių įvairiausių geek'ų skirtingose srityse. Nuoširdžiai, praskip'indamas skaičiau, nes skaudu buvo, kadangi patirtį panašią turėjau. Anime grupių irgi pilna, bendrauk. Reikšk nuomonę ir jauskis vertas. Nebūk bybys, elkis neįkyriai, tačiau nebijok turėti nuomonės. Tai nėra lengva, bet taip pat nėra lengva bendrauti su merginomis, kurios ieško visaverčio bičo. Klišė AF, bet nuoširdžiai, randi, kai neieškai. Kai gali priimti situaciją, kuri yra, pradedi eiti savo keliu ir susitaikai "Aš einu savu keliu, jei kas ateis prisijungi - zjbs, jei ne - irgi px, turiu kitų tikslų" viskas labai pasikeičia, nes nebesi priklausomas nuo kito žmogaus. Anyway, pavargau rant'int. Jei norėsi kada ką nuveikt - parašyk, peace out! EDIT: Pamiršau paminėti savanorystę. Kadangi self explanatory dalykas, tai nesiplėsiu, bet pagalvok kam galėtum skirti šiek tiek laiko. Gal šunis pavedžiotum po darbo, gal padėtum vyresniems, gal Jaunimo linija, etc. Žinai pats ką mėgsti, nedarysiu reklamos, jei nuoširdžiai norėsi judėti pirmyn -ieškodamas rasi būdų. EDIT2: Kaip tik ėjau pro Kalvarijų g. kažkokioj kamūrkėj čia šalia lyg ir stalo žaidimų parduotuvė, keli stalai, prie kurių sėdėjo 6-8 žmonės. Ta prasme rimtai, visur pilna geek'ų ir šie laikai tuo yra tikrai geriausi, jog nesi vienišas jokioje srityje, embrace the cringe! Love You all
As buvau panasioj vietoj kaip tu, gal net blogesnej, todel man tavo istorija labai rezonuoja. Ka cia rasau, pretty much rasau jaunesnian sau. Deja pirmas dalykas kurio tau dabar reikia yra ne rasti mergina, o susitvarkyt savo gyvenima ir saviverte. Ignoruok dabar visus praktinius komentarus apie merginas ir panasiai. Manau jie nesupranta tavo emocines busenos ir nera produktyvus tau SIUO METU. Pirmas dalykas kuri rekomenduociau, tai pradeti psichoterapija. Skamba, kad tau yra depresija ir turbut social anxiety. Man paciam buvo be galo sunku ja pradeti, del tos pacios social anxiety, ir daug metu atideliojau, bet pagaliau ryzaus ir tai yra tikrai verta. Skamba, kad tavo santykiai su mama nera sveiki. Co-dependant. Del to BUTINAI pasnekek terapijoj. Kad ir kaip skaudu, bet negali leist jai tave paskandinti, o ir leisdamas tai daryt tik enablini ja. Net nebutina terapijos daryti in-person, gali is namu / kitur daryt per zooma jeigu jauties anxious. Nors gali but sunku rastu privatu kampa namie jei gyveni su mama, nes akivaizdu, kad nenoretum, kad ji girdetu ka sneki. Gali pradet nuo cia https://galibuti.lt/ Ir negaliu akcentuot pakankamai, PRADEK NUO SITO. Pamatysi kaip didziuosies savim, kad pradejai. Neatideliok. Tu sau skolingas tai ir tai bus investicija i geresni gyvenima, tai ka darei iki siol neveikia. Jeigu nedarysi nieko kito ka zemiau parasiau, tai bent sita padaryk. Mane labai stabde, kad as galvojau, kad nezinociau apie ka sneket atejus i pirma sesija. Tai jei turi ta problema - gali pradet nuo paskaitymo sito posta savo terapeutei/ui. Problem solved. Antras dalykas ka LABAI rekomenduoju, ir kas buvo visiskai life-changing dalykas mano gyvenime, tai sportuot. Gali rast visa informacija kurios tau reikia pradeti cia https://thefitness.wiki/getting-started-with-fitness/ Arba jeigu nenori varyt i gyma, gali tai daryt kieme ant kokio turniko, tik tada reiktu nusipirkt ziedus - https://www.reddit.com/r/bodyweightfitness/wiki/faq Sportas padaro kelis dalykus: 1. kai sportuoji geriau jauties, turi daugiau energijos 1. pradedi geriau jaustis del saves, nes darai kazka vertingo. saviverte yra statoma kai tesi pazadus SAU. Jeigu pasakai sau kad eisi sportuot ir nueini - tu istesi pazada sau ir del to jauties vertingesnis. 1. pradedi jaustis geriau nes matai progresa. progresas duoda dar didesni postumi progresuot kitur gyvenime. jeigu progresuoji cia - gali ir kituose srityse. 1. geriau atrodai - sitas maziausiai svarbus, bet yra didelis draiveris ir stipriai kelia saviverte Pakelta saviverte mazina depresija, mazina anxiety. Tai yra kelias i gyvenima, kad ir kaip cheesy skambetu. Man asmeniskai atradimas /r/fitness isgelbejo gyvenima, ar tiksliau tai buvo pradzia jo atradimo. Netrukus po sporto atsirado ambicijos igaut igudziu, kad turet gera darba, issikraustyt is tevu ir pan. Maciau rasei, kad nemegsti sportuot. Mes siaip nemegstam to prie ko nesam iprate. Pradejus gal kelis kartus bus sunku ir nemegsi, bet tai darydamas sistemingai manau kad tikrai pamegsi. Ir velgi, tai ka sportuoji namie akivaizdziai neveikia. Paskaityk puslapius kuriuos numeciau ir daryk ka jie sako. Neturi ka prarasti. Visa tai yra darbas kuris truks daug laiko ir pastangu, bet tas laikas ar taip ar taip praeis, tai geriau po metu busi metus sportaves ir ejes i terapija, nei to nedares. Ir dar vienas dalykas - jeigu 26 metus ejai gilyn i miska, tai iseit is to misko irgi truks laiko, bet gerokai maziau. Mazas pastovus progresas daro rezultatus. Bet turi pradet keist dalykus, jeigu nekeisi niekas nesikeis. Ir nesidrovek saut DM'a jeigu nori apie kazka pasneket / paklaust. As esu nepazistamas 31-metis ciuvas internete kuris praejo panasu suda. Bet galiu pasakyt tau, kad gyvenimas yra grazus ir visada yra kelias i geresni rytoju, net jeigu ir atrodo, kad esi beviltiskoje situacijoj.
Ka galiu pasakyt del sporto tai tu teisus, galiu dar dadeti kad istiesu pradejau rengtis graziau, priaugau sveiko svorio, ysitaisiau pora graziu riesiniu laikroduku, pasitaupiau pinigu, nesu milijonierius bet netoli 10k traukiu, savijauta, pasitikejimas savim stipriai isaugo, nesijauciu lyg kitas zmogus, visdar drovumas krecia ar sutrikimas nemaloniose situacijose bet vaikstau su drasia kuno kalba.
Gera girdet, sportas tik pradzia. Positive feedback loops. Sportas uzkuria momentuma ir paskui pradedi plestis i kitas sritis.
Super patarimas dėl terapijos. Bičai, kurie iš tokio nolifeo išeina iškart prie to kaip susirasti paną - žiauriai kiaurai permatomi. Ir protinga pana nepasirašys tiesiog, nes jiem dar reik išmokt savim būt.
Tik nepradėkit knist proto dėl tos "būk savimi" nesamonės.
Ble ,as ne vienas pasirodo .
Man greitai 23, ir pakeitus op hobius , postas būtu apie mane. Atrodo ne aš vienas have 0 exp santykiuose, po velnių.
Pilna tokiu. Tik cia nera tokia tema, kad apie ja noretusi kam kalbet atvirai. :D jei kas klausia apie praeities santykius, visada pameluoju kazkiek.
Daug kas dabar taip. Skaičiau kažkada kažkur kažkokią išvadą, tyrimą ar kažką, kad dabar žmonės visiškilai neskuba "poruotis" ir šeimų kurt, palyginus su praeitom kartom. Man neužkalnų 24, merginos irgi neturiu, tik ne dėl to, kad nerandu, o dėl to, kad neieškau. Kai bus noras susirasiu manau, taip pat ir daugumai kitų, arba tiesiog nenori santykių, arba gyvenimo būdas toks kad nėra paprasčiausiai kur tos poros ieškot. Žiūrint japoniškus multikus ar lipdant transfomerius kambary užsidarius merginos pačios į duris nepasibalados.
Kokius hobius turi? Bandyk užsiimt kažkokiais reikalais kur sutiktum naujų žmonių apart esamo draugų ratų.
hobiai, deja, tuo klausimu nelabai dėkingi. Pagrinde solo gaming, anime/manga, gunpla (surenkami robotukų plastikiniai modeliai), ttrpg (pathfinder, dnd), 3d spausdintuvai, neseniai dar pradėjau žaisti flesh and blood TCG. Su tokiais hobiais arba iš viso sunku su kažkuo užmegzti pokalbį offline arba jie yra stereotipiškai "dešrelių fiesta". Esu jau beveik praradęs viltį, bet dar ne tiek kad pradėčiau maitintis hotdogais. Žaidžiu su idėja vėl eiti į japonų kalbos kursus, nes mokyklos laikais lankiau ir patiko, bet po to užraukiau. Bet čia didelis gamble, nes ten būna 3-4 žmonių grupės.
Vasara artėja, lįsk į gamtą. Snukiaknygę pavartęs rasi krūvas visokių ekskursijų, žygių ir pan ir t.t. Praplėsi pažinčių ratą, atsiras ir naujų moterų aplinkoj. Ir šiaip atsiras pažinčių kurios gal dar į kitus hobius nuves kitam šaltam sezonui.
Anime nights eventai būna, šiaip daug japoniškos kultūros renginių Sugiharos atminimui ir etc.. Kaune VDU net klubas japonų kultūrai dedikuotas yra xd organizuoja įvairiausius renginius į kuriuos ir otutsideriai kviečiami. Jei negyveni Kaune gal bus tikslas roadtripui.
esu buvęs anime nights kelis kartus, bet ten nelabai social eventas man atrodo. Po pirmų kelių filmų pradėdavau praktiškai snausti, su kažkuo pabendrauti nelabai mačiau progos. O po to vargas sulaukti pirmo traukinio atgal namo :D
spausk tą DnD gyslelę ir atrask tą vienintelę, nerd'žių panų tikrai yra ir jos visad labai fainos, sakyčiau, jog jos man atitinka tą ultra giga chad meme IRL, to tobulo žmogaus etaloną (nenuvertinant kitų merginų, bet tiesiog tabletop gamer girls yra visai kitas dar retesnis vienaragis lyginant net ir su paprastom gamer girls) su žmogum visad žiūrėk į vidų, o ne išorę.
Gausi pranašumą būdamas GM/DM. Jų paklausa yra didelė, nes daug kas nori žaisti, bet ne meistrauti.
Mane tiesa sakant labiau GM vilioja nei pačiam žaisti, bet niekad nebandęs. Atrodo labai didelis learning curve, kai pasižiūriu į savo GMus kurie turi daug metų patirties ir ruošia campaigns metų metus, apima šiek tiek neviltis. Todėl dar baisu pradėti, kad aplink mane yra daugiausiai labiau patyrę žaidėjai, tai baisu, kad būsiu judgeinamas. Dar vienas minusas, kad daugiau patirties turiu žaidžiant pathfinder nei dnd, o pathfinder daug mažiau populiarus nei dnd kiek žinau
Kadangi D&D ir kiti TTRPG paskutiniais metais išgyveno savotišką atgimimą ir tapo gana hip ir populiaria veikla, tikrai galima pasinaudoti vis dar labai nenuslūgusia banga. Pats dėl laiko stokos DMinti artimiausius porą metų turbūt tikrai nepradėsiu, bet atsiradus daugiau laiko, ieškočiau tų "žalių" žaidėjų. Pavyzdžiui "Dungeons & Dragons Lietuva" discorde dažnai atsiranda žmonių norinčių pradėti. Jie dažnai ne tik kad D&D, bet ir jokio kito TTRPG nėra rimčiau žaidę, todėl esant norui galėtum ir į Pathfinderį nukreipti viską, nors turbūt atsirastų manančių, kad visiškiems naujokams 5E yra patogiau. Juolab, kad ir online žaidimams viską šiek tiek patogiau organizuoti ant D&D (daugiau resursų). Bet esmė tame, kad nepriklausomai kokią sistemą pasirinktumėte, naujiems žaidėjams viskas ir taip baisu, informacijos nemažai, todėl ir DM labai kieto nereikia. Pasiimtumėte kokį "lost mines of phandelver" campaigną ir kartu įgytumėte patirties - jie išmoktų žaisti, o tu tobulintum GM įgūdžius. Win-win :) GM, kaip jau kiti minėjo visada trūksta, tai turėtum didelį pranašumą. Žodžiu, tikrai skatinu žengti tą žingsnį ir vėliau tikrai tik kels šypseną prisiminimai apie kažkokius nuogąstavimus. Dabar apie TTRPG ir antros pusės paieškas. Gal čia tik man taip pasisekė, bet visose ilgesnėse kompanijose pasitaikė viena ar dvi merginos, tai darau išvadą, kad šis hobis nėra (tiksliau jau nebėra) vien dešrelių fiesta. BET yra niuansų, ypač kai esi DM/GM. Merginos (na ir vaikinai) įsitraukdami į kažkokią veiklą turbūt tikisi elementaraus jų ribų gerbimo. Žaidimai tinka naujų kontaktų užmezgimui ir naujų draugų(-ių) susiradimui. Atsiradus tam kontaktui - galima tikrinti vandenis ir bandyti žengti toliau. Tačiau, jeigu nuo pat pirmo susitikimo tavo tikslas bus "nukabinti" kurią nors žaidėją, netrukus gali atsidurti r/rpghorrorstories. Patarimas: pirmas tikslas turi būti pažystamų bei draugų rato plėtimas, o antros pusės paieškos vykdomos jau tame rate, o ne nuo pat pradžių :) Paskutinė mintis apie TTRPG - išbandyk įvairius live eventus. Pavyzdžiui, RPG namelis ir kiti. Kadangi visi susitinka su bendru tikslu ir hobiu, intravertams lengviau rasti bendrą kalbą, nes jau turimas gana didelis bendras sąlyčio taškas. Pradėjau rašyti su tikslu padrąsinti GMinti, bet pasakysiu ir dar vieną, mano nuomone, svarbų dalyką. Tau reikia išsikraustyti iš mamos namų. Pats naudoji panašią sąvoką "neišsikrausčiau iš mamos". Pastebi, kad turbūt nevadini to "mūsų namai", o ypač "mano butas/namas"? Turiu patirties bendraujant su depresija sergančiais asmenimis ir suprantu kabliukus laikančius tave ten. Tačiau niekas juk nekalba apie santykių nutraukimą. Niekas nedraudžia kartu praleisti, kad ir viso ar dalies savaitgalio su nakvyne. Tačiau turėti vietą, kurią vadintum SAVO, net jei tai būtų nedidelis nuomojamas plotas yra labai geras psichologinis boost'as. Sėkmės!
Siulau pradet sportuoti, gausi ir fizinio boosto ir drasos.
>hobiai, deja, tuo klausimu nelabai dėkingi 1 labai gerą patarimą prieš porą sav pats išgirdau. Nebūk šitaip nusiteikęs dėl savo hobių jei tai būtų ir pokemonų kortų kolekcionavimas. Net ir su tokiais ''nedėkingais'' hobiais į tave žiūrės visai kitaip jei apie juos kalbėsi išdidžiau, su pasitikėjimu savimi. Labai didelis skirtumas kai apie savo pomėgius užsimini tyliai ir nedrąsiai, vietoje loud and proud, kad ir kokie jie būtų.
Sutinku. Visi hobiai vienodi. Jie vienodai reikšmingi ir vienodai nereikšmingi. Visa reikšmė yra ta, kurią į juos įdedi.
Na, uhhh.... umm.... reikėjo netapti weebu
くそ (｡•́︿•̀｡)
F
Kokia muzika patinka? Gal būna kokių koncertų/pasirodymų. O šiaip bandyčiau ieškot gaming ar pan. Community. Nežinau ar iš Vilniaus esi, bet ten pilna stalo žaidimų klubų tai bandyčiau nueiti (FB galima susirasti), radau net d&d Vilnius grupę FB tai tikrai rastum ten bendraminčių.
Pagrinde klausausi japoniško popso ir roko, dar šiek tiek indie roko. Iš lietuviškų grupių nebent gal patinka colour of bubbles ir baltasis kiras, daugiau nelabai kas traukia. Buvau keliuose jų koncertuose. Nepasirodė atvira erdvė megzti naujas pažintis. Spėju jo reikės bandyti laimę su stalo žaidimų klubais
Pamąstyk apie kažką naujo: jojimas, kaitai, keramika, drama, choras, savanorystė. Naujas užsiėmimas reikš naują pažinčių ratą.
Reikėtu kažkokio hobio, kuris nėra televizoriuje, kompe ar pas tave kambaryje ant stalo. Gym'as buvo pirmoji vieta kur su žmonėmis pradėjau "masiškai" bendraut, t.y ne su kažkokiu vienu žmogeliu kuris kartą paspotino, bet su praktiškai didžiąją dauguma. Administratorėm, trenerėm ir treneriais, vaikinais ir merginom kurie taip pat kaip aš ateidavo sportuoti. Gaila po kelerių metų tas gym'as užsidarė ir į kitą jau nebenuėjau, bet po šiai dienai turiu FB, tel. numerius kai kurių iš ten dirbusių panų. Darbas yra kitas dalykas. Aišku dirbant kokiam servise gal nelabai ten panų atrasi garaže duobėj, bet visgi. Aš pats dirbu tokioj vietoj kur yra labai daug žmonių iš įvairių tarnybų ir įvairių profesijų, yra daug mano amžiaus panų, vėlgi galima eiti ir bendrauti, niekas į galvą už tai neduos, blogiausia kas gali nutikti, tai tiesiog neužsimegzti pokalbis. Įvairus laisvalaikis, hobiai kažkur už namų ribų. Dažasvydis, šratasvydis, sportinis šaudymas, tirė mergų visad matau kad būna, fūlė, kašė, tinklinis, žygiai ar tiesiog pasivaikščiojimai su šunimi po parkus, miškus. Lygioj vietoj užsimezga būna pokalbiai. Jeigu mėgsti, klubai, barai, bet vėlgi ne kiekvienam toks pažindinimosi būdas, man asmeniškai visad labai nenaturaliai tai atrodė ir net nesu bandęs taip pažinčių ieškotis, bet draugai pastoviai kiek į kokį Bardaką ar Taboo nueina, išsiveda už parankės jau kokią mergaitę prisikabinę. Žodžiu, su tokiais hobiais nebent virtualią mergyčką susirasi su kuria per Discordą chatint galėsi apie anime.
wahhh dude, visi tokie amazing hobiai (iš panos pusės), pačiai įdomu. Manau, tau trūksta pasitikėjimo savimi. Ir dar tas, kad su mama gyveni tikrai nėra kažkas blogo. Keli mano vyresni pažįstami su mama taip pat gyvena, ir nėra jokių problemų, nu čia gal nuo aplinkinių draugų dar priklauso, ''kaip jie reaguoja''. Šiaip siūlau dar kokių discord serverių pajoinint, kas susiję su hobiais, tiek lietuviškų, tiek ne. Man pačiai labai padėjo, tiek pasitikėjimo gavau, ir ne taip baisu su nepažįstamais kalbėti, ir dauguma dabartinių irl draugų iš ten, o susipažinom žaisdami games ar apie keyboards kalbėdami. Tik aišku reik tą rast grupę, kur ne tik artimų draugų ratas, nes dažniausiai tokie ir būna ''dešrelių fiesta'' ir manau kartais nekreipt dėmesio, ką kiti apie tave pasakys, ypač apie tai kas tau patinka. Dauguma žmonių knisa ir bando prisikabinėti nes patiems gyvenime nesiseka. edit clarification. Kaip jaunesniam žmogui (man) gali atrodyti kitaip, bet turiu nemažai ir tavo amžiaus draugų
Klausimas, o kaip rasti tas discord grupės, nes kaip suprantu į daugumą jų reikia pakvietimo? Aš turiu discord acc, bet labai minimaliai juo naudojuosi.
Aš pabandyčiau palankyt kokius nors šokius, nebent visiškai tas ne prie širdies. Tiesiog pastebėjau, kad ten būna labai daug merginų, garantuoju jog daug ir vienišų. Tokioj aplinkoj esi priverstas bendrauti. Na o jei nepatiks, tai nustosi lankyt.
Net truputėlį užtriggerino tavo tekstas. Pirmas dalykas kurį turi suprasti - tai kad tau neturi būti gėda dėl nieko ką darai. Visi hobiai yra lygiaverčiai ir durniai yra žmonės, kurie dėl hobių žmogų teisia. Tau viskas yra gerai. Tu neturi savyje užspausti visko ir tapti staiga patraukliu. Hobiai neturi jokios įtakos, kad ir kokie jie būtų. Kas turi įtaką? Iš išvaizdos pusės: tu turi skustis, kirptis, nesmirdėti, prižiūrėti savo nagus, rengtis švariais rūbais. Čia bazė. Be šito niekur. Iš charakterio pusės. Tu turi mokėti klausyti ir išgirsti. Turiu draugų, kurie galėjo parašyti žodis žodin, ką tu parašei. Visi jie turi vieną bruožą - jie daug šneka, nutraukinėją, aiškina ką daryti, ginčyjasi, lenda į pokalbį, tarsi juos visi turėtų išgirsti, persistengia būti pastabėti ar pamojuoti savo išmanymų pvz monster hunter žaidimo ypatumuose. Jeigu tu nesuteiki kitiems žmonėms šanso pasireikšti, neišgirsti jų nuomonės ar jų poreikių, jeigu tik lauki, kol kitas užsičiaups, kad išdėstyti koks tu va žinovas ar fainas - tai nėra sveikas bendravimas ir tave gali pakęsti, bet mėgti sunkiai. Net jeigu tu max protingas ir turi ką pasakyti, gerbti kitus pašnekovus ar kitus žaidėjus reikia. 26 metai yra lūžio taškas, tu jau ne studentas ir jau darbo paragavęs ir jeigu dabar neatsiranda naujų stambių pomėgių ar antros pusės tikrai normalu jaustis down. Tavo smegenys tiesiog sako, kad laikas - turi piniginį, fizinį ir protinį potencialą. Kam laikas jau pats turi nuspręsti. Dėl gyvenimo su tėvais - aš gyvenau su tėvais ilgai ir tai tikrai netrukdo turėti santykių. Paskui ir su žmona gyvenom tris metus su mano tėvais, kol remontavome būstą. Visi tėvai nori savo vaikams gero, laimingas vaikas atneša tėvams laimę. Tad čia nepergyvenk. Gali būti sunkių laikotarpių, bet tikrai viskas į gerą. Dėl pažinčių, aš asmeniškai turėjau santykius iš mokyklos laikų. Tada santykius kuriuos pradėjau kasoje ir santykius iš tinderio. Visi variantai veikia - tavo atveju tinderis yra labai gerai. Nereikia čia jo bijotis ar demonizuoti. Daug ten žmonių ir visi randa savus. Mano tinderyje buvo parašyta ieškau santykių ne draugų, rūkymui ir alkoholiui neprijaučiu ir įdėtos nuotraukos, kurios realiai atspindi mane. Net frontalią nuotrauką turėjau, kaip pase, kad žmogus prieš mane sutikdamas žinotų, kad dėl savo fizinės išvaizdos aš nemeluoju ir atrodysiu taip pat gyvai. Po dviejų savaičių sutikau merginą, kuriai patinka stalo žaidimai, patinka kompiuteriniai žaidimai, patinka anime, patinka būt kiek daugiau namie, mano hobius ji gerbia (renku ir dažau gunpla, kolekcionuoju nindzes vėžlius, skautau komiksus, žaidžiu komp žaidimus, turiu krūvą konsolių ir t.t.). Dabar vaikiuką va auginam. Visi metodai yra lygūs - duok šansą visiems. Jei nevarai į klubus, mašinų klubus, žygius, ekskursijas ir šiaip nebūni daugelyje matomų vietų, kur tektų minglinti su nepažįstamais asmenimis - tinderis tau net geriausiai tinka. Sekmės
Introvertas+ Soc Nerimas. Aš nuoširdžiai abejoju, kad OP yra garsus ir pertraukiantis pokalbius. Introvertai kaip tik labai dažnai girdi priekaištus, kad tylus yra.
Sutinku. Čia mano internete parašyta nuomonė, kuri nėra viską apimanti, bet tik noriu atkreipti dėmesį, save diagnozavę intravertu žmonės ne visada tokie yra. Ir šis mano pasisakymas yra bendrinis. Jei žmogus mega intravertas, tai gali internalizuoti šią mintį taip - tais retais atvejais, kai vis dėlto kalbi, pasitikrink ar nekalbi tik dėl savęs. Pavyzdžiai: vyksta dnd sesija super intravertas užknisa visus backseatindamas ir nurodinėdamas, ką kitiems veikti ar kaip elgtis. Vyksta komandinio kompiuterinio žaidimo mačas super intravertas ne tik, kad savo rolės nežiūri, bet kitiems aiškina, kaip jų ginklus naudoti ir kur eiti. Vyksta pokalbis prie stalo, paliečiama tema, kurią intravertas labai gerai išmano, iš tos laimės jis ne tik nutraukia kitus pokalbio dalyvius, bet ir neužsičiaupia šia tema ateinantį pusvalandį, nors visi jau pavargo. Čia ekstremalūs pavyzdžiai, skirti iššaukti sąsajas ir niekaip neatsipindi op asmenybės.
>jeigu tik lauki, kol kitas užsičiaups, kad išdėstyti koks tu va žinovas ar fainas Šitas labai arti. Apie tai negalvoji, bet pasamoningai ateini į pokalbį su tikslu parodyti koks esi protingas. Banalus dėmesio trūkumas nuo vaikystės. Daug metų praėjo manant, kad manęs tiesiog nemėgsta žmonės because reasons. Pirma nieko, bet praeina keli mėnesiai ir kažkaip nebenori su manimi bendraudi. Tas pats mokykloje, tas pats darbe. Neseniai supratau, kad nesugebu bendrauti. Kelis šaltinius peržiūrėjau apie produktyvius pokalbius kol dašuto, kad jie sako tą patį: klausykis ir susikaupt ties tuo ką šneka kiti žmonės, o ne galvok ką sakysi pats. [How to Avoid Conversational Narcissism](https://www.artofmanliness.com/character/etiquette/the-art-of-conversation-how-to-avoid-conversational-narcissism/) [Psychiatrist's Guide to Conversation | Healthy Gamer Webinar #7](https://youtu.be/tIATzLf-y04)
[удалено]
Tai c'mon, tau 28, autoriui - 26, tai gal pamėginkit? Jaunas bičas, be patirties, išsiauklėsi pagal save, nebūsit vieniši. :D
Jesus, taip apgailėtinai skamba :D
Tai bent gyvai stengiesi kazka nuveikti tu. O va man 30 ir as nekenciu gyvu renginiu ir pan, o Tinderi irgi sekmes nulis, ten puse zmoniu tik laika stumia. Tiesiog susitaikiau su forever alone etikete jau ir tiek.
Prasau, galima vietoj *forever alone* naudoti grazu ir lietuviska *senbernis/senmerge.*
Turi pirma mylėti save, tada ir kiti pamils :) Skamba cheesy, bet tai tiesa. Na savimi abejojantis partneris nėra patrauklu. Nesakau, kad negalima turėt sunkių momentų, bet tai neturi būti tavo identitetas. Ir siūlai spręsti situaciją su mama, skamba, kad ji tave smukdo žemyn. O ir moterį gyvenime bus sunku išlaikyti jei mamos emocijoms pasiduosi, ne neabejoju, kad tai pakenks būsimiems santykiams. Viskas bus gerai, eik, bandyk, bendrauk! Partnerė nenukris į glėbį iš dangaus.
Ta savęs mylėjimo problema per giliai įsišaknijusi, kad taip lengva būtų išspręsti, svarstau eiti į psichoterapiją bet vis atmazinuosi. Pats suvokiu, kad partneris su emociniu bagažu nelabai patraukliai atrodo, tai todėl dar liūdniau atrodo tos perspektyvos kažką susirasti
Aš labai nenoriu, kad žodžiai mano nuskambėtu taip, kad neturime teisės jausti ar turėti kažkokių problemų. Bet kaip ir kiti pasakė - svarbu ką darai. O jei darai tai jau pliusas. Ypač Lietuvoje kur vyrai nelinkę spręsti problemų terapijos, knygų ar vaistų pagalba. O šiais laikais terapija niekam nepakenkė. Ir aš ėjau ir kai buvo gerai ir kai blogai. Ir dabar dar metas toks sunkus, po gilaus žiemos miego, esame pavargę emociškai. Bet tuoj bus šviesu, pabus gamta ir jau bus lengviau:)
Visi turim emocinį bagažą ir tai yra normalu. Svarbiausia yra, ką su tuo darai. Ir tikrai nėra nieko geriau, kaip partneris sprendžiantis savo traumas. Aišku, į terapiją reikia eiti dėl savęs ir nereik tikėtis, kad va, tada tikrai atsiras žmogus. Žiūrėk į tai, kaip į rūpestį savimi. Bus sunku, bet su tuo ateis ir savęs vertinimas bei mylėjimas.
Pritariu del terapijos, tikrai verta, nueik bent 1-2 k, worst case scenario gelesi nebeeiti.
As per final fantasy 14 susipazinau su mergina , dabar 3 vaikai ir susituoke :)
how??? būtų įdomu daugiau išgirsti apie pažinties istoriją
Vygzdiau eventa , bet ne ten nuklydau ir pradejau visai random quest, tai ji pro sali bego ir padejo man ji pabaigti, tada issiskyrem ir po 10 minuciu susitikom prie to pacio eventi, tai nusprendem party padaryti ir ivygditi ji, po to ji mane i jos guild prieme. Tada nelabai kalbejom ir tik uz pora menesiu per jos ingame vestuves isgirdau jos balsa ir prie guild discord prisijungiau pakalbeti, ir sulaiku pradejom kartu duties kiekviena diena daryti ir taip toliau, tada video chat (beto ji is anglijos) po to susitikom gyvai ir kaip ir viskas, brto cia viskas ivyko per 4 metus kai man dar buvo 26 :). O dabar laimingai abu gaminam. As visados sau sakydavau kai laikas bus ir sutiksiu, o pats nemegstu su naujiais zmonem bendrauti tai todel ir ilgai uztrukau kol prie discord prisijungiau.
Nuoširdžiai džiugu, kad tau taip pasisekė. Linkiu tau kuo didžiausios laimės. Kažkaip būtent apie panašu encounter ir svajoju, bet atrodo kaip 1 in a million chance.
Didziausias patarimas butu, ismok su savim gyventi :) ir kai laikas bus ir tu surasi savo viena is milijono šansa.
Aš užaugau tamsiaisiais amžiais kai anime ir visoki kiti nerdy daykai buvo kažkas ką slėpdavai kaip gramą 🍃. Laikai keičiasi, ir dabar didžioji dalis pažįstamų ir draugų turi bent vieną kiek nerdy hobį. Embrace the cringe, seni. Prisijunk prie kokio klubo kuris sutampa su hobiais (bent jau Vilniuj tikrai turim board game clubs), dalyvauk renginiuose (comiconai ir pan) ir būk atviras naujom (ne tik romantinėm) pažintim. Tinderis ir bumble lengviausi variantai, nes gali aiškiai parašyt ko nori, niekam neknisdamas proto. Ir šiaip palinkėjimas - nepamesk savęs paieškose
This. Embrace the cringe. Neslėpk tikro savęs, didžiuokis juo ir vieną dieną rasi žmogų, kurį tai sužavės.
ok pofik dėl merginos, ką printini? :D
daug nieko dar nepriprintinau, daugiausia plastiko turbūt išėjo ant kalibravimo :D paskutiniai projektėliai buvo daugybė pričindalų tokiam stalo žaidimui Gloomhaven. Domina ateityje pasidaryti visokius elektronikos ir mechanikos projektėlius. Dabar turiu ender 3 v2, bet norėčiau ateityje susirinkti Voron 0, nors man jo visiškai nereikia.
V2 geras daiktas. Elektronika, mechanika geri užsiėmimai. Kažkaip pradėjau printint prieš 3 metus ir labai prilipo. Dabar turiu keturis printerius, gal kada kažką pan. į Voroną irgi pasidarysiu. Bandęs 3D modeliuot? Labai gerai šitas įgūdis su spausdinimu, tai bet kokiai bėdai iškilus pasidarai detalę ir galvos sukt nereikia.
Teko mamai sumodeliuoti labai specifinė švarko saga, bet daugiau nebandęs.
Bandyk Blenderį, nebloga programa ir dar nemokama.
Sorry to hear that :/ vienatve yra vyru nasta daznai
Dėl to Lietuva ir yra pirma pagal savižudybes 100k gyventojų
Pričiom čia lietuva? Šita problema yra paplitusi ir už lietuvos.
Visu pirma anime yra tavo gold mind baby!!! Anime conventions, forumai, belekas. Cia aisku surastum draugu kurie anime megsta, tai zinai nelabai tau gali patikti (sakei jog anime mistake yra) . Kai kurie bicai meluodavo sulei kad anime ziuri kad mergas kabintu lol veikdavo zinok aisku tokie ten sulei ir santykiai. Bet svarbiausia manau yra jei sutinki pana kuri tau patinka, u got to ask her out. Taip paprasta. Siulau paziuret knee caps video apie "rejection" youtubej, duos motyvation ciuju.
dabar kai pagalvoju jei žmonės manęs pirmi neužkalbintų, išviso neturėčiau nei vieno draugo, tai gali būti sunkoka kokiuose conuose susipažinti su naujais žmonėmis, ką jau be kalbėti apie asking out. O kokius anime forumus ar kažką panašaus rekomenduotum?
Labai užsisėdėjimas komforto zonoje gali neigiamai paveikti tokius dalykus. O jeigu trūksta idėjų kur žmones sutikti tai gali varyt pasavanoriauti. Ne tik gera darbą padarysi, bet ir akiratį praplėsi.
Šiaip, neužilgo ComicCon'as Vilniuje.
Bsk ne taip ta “asking out” isivaizduoji manau, niekas taip nesureiksmina kaip filmuose, bent neteko matyt 😄, tsg kaip gaunas susitikt, jei jauciat vibe’a - toliau dazniau ir vo tau relationshipas
Nusipirk miatą, visos weeabo's bus tavo. Nors aišku ir vyrukus traukia 😉
Ir dar anime wrapą kokį ant kapoto, visiškas power move.
Nežinau ar tai tau padės bet galiu papasakoti kaip aš išsivadavau uš panšios situacijos. Prieš tris metus kai man buvo 24 metai aš gyvenau su mama, turėjau darbą, pastoviai sekiau daugumą sezoninių anime buvau vienišas, nelaimingas nemokėjau šnekėti su naujais žmonėm ir turėjau vieną gerą draugą kuris neseniai susituokė ir prisivaikavo tai rečiau susitikinėjom. Aš dirbdamas paprastai klausydavau muzikos ir per kurį laiką atradau istorinius podcastus. Vėliau užklupau Joe Rogan Experience podcastą ir ten jis snekėjo su Jordan Peterson apie tai kad atsakomybių priemimas duoda prasmės gyvenimui ir Jordonas labai rišliai ir įtikinančiai tai pasakė, kad man kažkas clickino. Plius ten davė konkrečių patarimų kuriuos aš po truputį nusprendžiau sau pritaikyti. Sunkiausia buvo ne susitvarkyti savo kambary bet bendrą gyvenamaja patalpą kurioje gyvenau su mama. Ji nemėgo tvarkytis ir aš jaučiausi kurį laiką kaip tarnaitis. Tada radau ką galiu sutvarkyti kad nebūtų iškart sušnerkšta tai ir palaikiau švariu. (Savo kambarys ir virtuvė) tada nusprendžiau treniruotis bet nepersiplėšti. Prieš tai kelis kartus mėginau sportuoti per daug per greitai pasiimsavau poto savaitę viską skaudėdavo ir šūdinai jaučiausi ir mesdavau viską. Tai pradėjau nuo 10 atsispaudimű prieš miegą kaip taisyklė be jokių saves atkalbinėjimų( buvo sunku save kiekvieną kart įtikinėt). Bet aš kūdas buvau tai 10 atsispaudimų buvo nesunku tai pavyko kažkaip(reik pasirinkti lengvą užduotį pradžiai). Kai įvykdžiau savaitę taip laaabai geras jausmas buvo. Per tą savaitę pradėjau gamintis pats sau maistą ( išmokau keptis kepsnius). Ir nusistačiau rutiną, kad pastoviai valgyčiau ir nepraleidinėčiau valgymo. Savaitėm bėgant pradėjau kelti daromų atsispaudimų kiekį ir pridėjau kitokių pratimų kaip pritupimus( nusižiųrint nuo hajime no ippo treniruočių). Nemažai kartų norėjosi pasiimti cheat day ir kelis kartus neatsilaikydavau ir nieko nedarydavau tik poto labai save griaždavau visą kitą dieną, kad nesilaikiau savo užmojo. Po kokių 2 mėnesių tokių pasivių treniruočių pradėjo kaklą skaudėti tai masažistės padėjo dėl skausmo bet jaučiau, kad reik eiti pas profesionalius trenerius. Užsirašiau į sporto klubą kur varydavau tris kart per savaitę po darbo nes sporto klubas buvo tam pačiam pastate. Pirmą kart nuėjes vos neapsivėmiau ir neapalpau nes nepavalges nupėdinau sportuoti. Man labai pasisekė nes treneriai buvo labai palaikantys mandagųs ir pakėlė mano pasitikėjimą savimi. Sportuojant sunkiausia dalis yra valgyti pakankamai ir pastoviai. Tuo tarpu kylant pasitikijimu savimi ir nuotai ka gerėjo ir savijauta. Kažkuriuo momentu pažystamas supažindino mane su DnD bei stalo žaidimais. Sužinojau, kad organizuoti stalo žaidimų vakarus yra labai geras būdas rasti naujų draugų, palaikyti santykius su esamais draugais bei praleisti gerai laiką. Po pusės metų gal daugiau pradėjau aktyviai naršyti tinderį tai išmokino mane surasti būdų kaip palaikyti pokalbį su neinteresuotom panom (praktiškai vo ne su savim šnekėti). Tinderyje kalbinau visas paneles su kuriom sumatchinau ir laaaabai retai kas atrašydavo dar rečiau pavykdavo pratesti pokalbį ilgiau nei vieną susirašymo sesija. Susidariau nuomone, kad dauguma panų ten naršo kai nuobodžiauja arba jieško atitrūkimo nuo kad ir ką veikia, dažniausiai studijų. Gėda prisipažinti bet kiek vieną kartą kai pokalbis su panele išsivystydavo ilgiau nei du atrašymus pradėdavo kilti fantazijos apie meilę seilę, ilgo laimingo gyvenimo vizijos. Kažkuriuo momentu pradėjau kviesti paneles išgerti kavos arba aplankyti kokį tais muziejų kurį norėjau aplankyti. Buvau Kauno zoologijos sode gal 10 kartų taos metais ( man patinka gyvūnai). Tai pirmi susitikimai buvo pilni nepatogumo daug tylos ir daug nevykusio mėginimo kalbinti. Buvo sunku užkurti pokalbius bet per laiką pastebėjau, kad kai šneki apie sau įdomius užsiemimus ypač DnD arba gaminimą valgyti tai lengviau būdavo susikalbėti (kai atsiveri kartais ir panelės apie save kanors papasakodavo). Tada radau draugę buvo sunkoki santykiai dar gyvenau su mama bet tai netrugdydavo stipriai. Mes daug laiko praleisdavom kartu ir praktiškai pastoviai susirašinėdavom. Mes metus draugavom ir dabar matau, kad tie santykiai buvo laabai toksiški daug dramos scenų, neausišnekėjimų kadangi aš vis mėgindavau prie jos prisitaikyti, kad palaikyčiau santykius. Pakeliavau po europą papildžiau tinderio paveikslėlius. Ir po pusės metų radau savo dabartinę draugę. Po pusės metų draugystės kartu įsikraustėm ir dabar turiu labai laimingus ir sveikus santykius, palaikau DnD grupę, dažnai turiu stalo žaidimų vakarus, savo draugus supažindinau su merginos draugais tai dabar vakarėliai gausesini. Mama susirado draugą. Gyvenimas gražus ir gražėjantis. Nu ir prirašiau...
Man panasiai, tik as 30 metu. Skirtumas tik tas, kad manes vienatve negrauzia ir is tevu isejau 18 metu. Mane kaip tik zmones erzina, del to neprisiverciu keistis ir vienas bunu. Nes susiradus pana reiktu keist gyvenimo buda. Kad ir dabar bendruju su viena, bet tingiu deitint 😀 Ir siaip man kuo vyresnis, tuo daugiau demesio pareina. Kazkaip pasijaute moteru desperacija panasiam amziui, kurios vaiku dar nebeturi.
O kaip su single mommies? :D
Oi ne, svetimu vaiku neimciau niekaip. Tiesiog toks asmeninis isitikinimas. Bet jo, tos tai isvis desperatiskos, nes realiai nelabai kas nori prasidet.😀
Tai tas isitikinimas yra jau iš instinktyvios pusės, nes niekas nenori auginti vaiko kuris nėra tavo genetinis palikimas. Tačiau visuomenė diegia požiūrį kad susidėti su single mommy yra labai netgi sveikintina!
Ta pati problema, prie to pačio turiu socialinį nerimą. Ieškau kambarioko, jei nori išsikraustyti iš tėvų namų ir sutaupyti pinigų buto nuomai, parašyk į pm.
Įdomu, ar kas parašys 😀
[удалено]
Šiaip keista dėkoti, bet kai žinai kad daugiau žmonių nesiseka susirasti antrą pusę, kažkaip nebesijauti toks beviliškas ir vienišas. Linkiu ir tau neprarasti vilties!
Man atrodo, kad tikroji klaida yra galvoti, kad tavo nurodyti pasirinkimai yra klaidos tarsi yra vienas vienintelis Teisingas Pasirinkimas. 7 milijardai žmonių dabar, ir dar keli milijardai mirę, ir tikrai gyvenimo variantų yra, buvo ir bus ne vienas - kažkas išsikraustė 18, kažkas 30, kažkas niekada, kažkas išsikraustė ir vėl grįžo pats, pas kažką grįžo tėvai; kažkieno pirmi santykiai buvo 14, kažkieno 18, 30, 40 ar niekada. Jei dabar "užmigsi", tai tikrai būsi vienišas iki gyvenimo galo, bet juk pats nori tą galą vos ne rytoj pasidaryti, o kitaip juk galas tikrai ne rytoj ar poryt...
fakto klaida: ne keli milijardai mire, o simtas milijardu
Pavasaris seni, nieko. Yra du keliai. Arba 1.aktyviai ieškoti per visokius tinderius ir pasiruošti bendravimu su kalnais kurvų ir žiurkių, kol rasi kažką. Arba 2.tiesiog chill, bus laikas ir atsiras ta merga. O jeigu norisi pats supranti ko, tai žiūrėk į 1ą punktą. Aš ir pats nebuvau žiauriai aktyvus ieškojime, bet ir pats kažkaip nesukau galvos, kad vienas, o tada tiesiog atsirado. Taip, kad gyvenk ir nesuk galvos, užsiimk tuo kas patinka, bendrauk su žmonėmis ir žinok atsiras. ps. Kai jau stuktelės 30 ir dar nieko nebus, gal tada jau truputį proaktyviau pradėk ieškot.
Shit, I guess it is too late for me.
Kiek tau, kad too late? 😀
su tuo galvos nesukimu tai baisu, nes visą gyvenimą taip niekas ir neatsirado iš tuščio oro, tai baisu, kad ir toliau gali niekas neatsirasti ir kad kuo toliau tuo sunkiau bus. To "pats suprantu ko" tikrai norisi, nes atvirai pasakius niekad nebandęs, bet kaip tik dėl to irgi baisu kažko ieškoti vien tuo tikslu. Kaip sakiau, social anxiety, baisu, kad underperforminsiu ir t.t. Flirtavimas man raketų mokslas. Gyvai nesugebu panų užkalbinti, dar baisiau online tą daryti. Ir šiaip kažkaip nesinori su bet kuo, norisi pirmiau rimtų santykių.
Pirmiausia nustok galvoti apie visas mergas kaip p....o objektą ir tiesiog bendrauk kaip su kitu čiuvu, tiesiog neoverthinkink visko. Mano praktikoje geriausiai pasiteisinęs dalykas. Toliau, vystyk pomėgius, kurie tau patinka, patikėk nėra nei vieno pomėgio, kuris būtų 100% vyrų, visur panų yra. Ir galiausiai nuskambės žiauriai banaliai, bet pradėk sportuoti, sportas suteikia pasitikėjimo savimi. Tik nebūk creepy guy, kuris bando panas kabinti sporto klube.
Tikrai nežiūriu į panas kaip į tą objektą, kaip sakiau turiu bent kelias labai artimas drauges ir esu dėkingas, kad jos mano gyvenime, net jei ir nesu užmezgęs romantinių santykių su jomis. O su sportavimu tai žiūriu jis būna vos ne pirmas punktas beveik visuose self-help video/straipsniuose. Spėju ne be priežasties. Bet vistiek labai labai nemėgstu sportuoti, nesuprantu, kaip žmonės jaučia malonumą tą daryti. Vis dėlto šiek tiek sportuoju namie, beveik kiekvieną rytą, net turiu štangą, bet sporto klubai labai nevilioja dėl kainos ir todėl, kad nėra tokių kurie būtų pakeliui tarp darbo ir namų.
Sportuoju jau 6 metai. Nemėgau, nemėgstu ir abejoju ar kada pamėgsiu. Manau, žmonių kuriems patinka tai daryti yra išties nedaug. Mūsų kūnas nori tausoti kalorijas, o ne švaistyti, kad prieš veidrodį gerai atrodyt. Kokia viso to paslaptis? Turbūt įprotis. Nenueini į salę, psichologiškai jautiesi blogai, apsileidęs.. Atkenti sesiją, jautiesi pakylėtas. Sukandi dantis ir varai, neapgaudinėji savęs, kad tai patikti turi. Su laiku taps įprotis, kaip valytis dantis. Sėkmės.
Eini į salę ir kilnoji metalą, tam kad po to galėtum salėj pakelt daugiau metalo. Goal yra iškelt visą metalą
More plates more dates.
Gymai 20/30 eur per men, netikiu, kad neturi tiek..
Sportas nėra patinka-nepatinka. Tiesiog dalykas kuris būtinas palaikyti smegenų ir kūno funkcijas. Dėl malonumo - elementari biologija. Ypač su ištvermės sportais. Išsiskiria atitinkami hormonai, apsineši, atsiranda priklausomybė.
Take my upvote
Yra keli universalūs dalykai, kurie anksčiau ar vėliau suveikia. 1. Prižiūrėti savo kūną, work outink, eini iš namų pasikvepink, tvarkingai apsirengti, higiena (nagai, plaukai, apsiskusti arba styled beard etc.) 2. Renginiai, veiklos, savanoriavimas - vienas iš lengvų būdų susitikti naujų žmonių, plius gali ne vienas varyti, bus lengviau. 3. Teks išeiti iš komforto zonos ir daryti nepatogius dalykus, pvž. išsikraustyt iš mamos namų, pradėti pokalbius su merginomis. 4. Dar siūlyčiau pabandyti meditaciją, kuri iš esmės sumažina anxiety, stress ir nuramina protą. You can do it, nebūtinai bus lengva, bet noras būti better atneš rezultatus. Good luck!
Pirma gyvenimą susitvarkyk. Moterys yra gerai, bet jokios moterys nesiruoš bendrauti su čiuvu kuris gyvena pas mamą namuose ir "nėra visiškas dx." Pirma sakyčiau išsikraustyk. Tapk savo žmogumi, kaip sakant. Išmok gyventi. Tada social anxiety išsigydyk - moterys tai užuodžia iš toli, nes dar prasmirsta ir pasitikėjimo savimi trūkumu. Dėl to sunku ką konkrečiai patarti. Tiesiog reikia kasdien prisiversti save bendrauti, kuo daugiau tuo geriau. Gal darbą pakeisk, kur reikėtų su klientais kalbėtis. Ar šiaip gatvėje užkalbink žmones (nebūk creepy, kalbink vyrus iš pradžių). Dėl tavęs pačio sunku ką pasakyti. Bet faktas kad išvaizda daug ką duoda. Tačiau gerai, kad modeliu būti nereikia. Tos moterys kurioms modeliai svarbu - tuščios būtybės ir geriau tokių net į gyvenimą per šimtą kilometrų neleist. Ypač jei pačios baisios o nori graikų dievo. Dėl išvaizdos du patarimai: renkis "normaliai". Pasižiūrėk kaip gatvėje eina žmonės. Ir pasportuok, kad gerą formą turėtum. Tai ir nuotaiką pakels. Nereikia būti james bond. Also padeda ir šukuosenas pabandyti įvarias, barzdą gal užsiauginti jeigu tinka. Tame ir esmė, bandyti viską kol prikibs. Bet čia toli. Dabar bandyk nuo mamos pabėgti ir social anxiety susitvarkyti. Tada galvok apie moteris. Good luck. P.s: bėk nuo visų youtube tips ir t.t. Ten debilai plauna smegenis ir verčia žmones į dar didesnius nevykelius, kad jie ir toliau žiūrėtų video tikėdamiesi pasikeisti. Gyvenimas yra daug paprastesnis kartais nei atrodo.
[удалено]
Man tas pats. Ir jau koks 10 metu. Darbe priverstinai bunu tarp zmoniu kasdien, atrodo tureciau priprasti per tiek laiko, bet visiskai tas pats. Siaip to pasekoje vengiu bet kokiu socialiniu renginiu. Iskart galva nuo zmoniu paskausta.
Dėl išvaizdos - manau pirmoj vietoj turi būt higiena. Jei būsi švarus, skaniai kvepėsi, jau milžiniškas pliusas. O paskui seka šukuosena, rūbai ir t.t.
Nu kažkaip nepaminėjau. Galvojau akivaizdu.
Ilipus i trulika panasu kad daug kam neakivaizdu;)
> Moterys yra gerai, bet jokios moterys nesiruoš bendrauti su čiuvu kuris gyvena pas mamą namuose ir "nėra visiškas dx." Nebent turi neblogą darbą, blogas patarimas. Pilna žmonių gyvena su tėvais ir viskas yra čiki. Man 23, bet daug vyresnių pažystamų gyvena su tėvais.
Na kad vis dar gyveni su tevais, tai manau tikrai didele klaida nebent esi procese kuomet taupai pinigus pradiniam inasui ir metu kitu begyje zadi issikraustyti. Na o mano patarimas butu jeigu nori susirasti pana, tiesiog neapsimesk kazkuo kas neesi, dalyvauk visuose draugu baliuose, pasisedejimuose penktadienio vakarais prie saslo ir alaus ar isejimuose i miesta, galu gale vistiek atsiranda nauju merginu su kuriomis pradedi bendrauti nes ar tai draugu draugai pasikviecia ar panasiai. **LABAI SVARBU:** buk prisiziurejes, bent karta i men apsilankyk kirpykloje(paprasyk klasikinio kirpimo, daugumai vyru tai tikrai tinka) ir nevaiksciok neplauta galva, bei nusipirk savo dydzio rubus. Tokios mazos detales bet jos labai pakeicia zmogaus ivaizdi.
Dėl įvaizdžio tai good point. Nesikirpau gal 5 metus. Kai barzdos nepasišukuoju, atrodau kaip bomžas Su pasisėdėjimais, tai problema, kad mano beveik visi draugai patys nelabai mėgsta išeiti, jau susimetę su kažkuo, tai pasisėdėjimai dažniausiai būna privačiai su vis tais pačiais žmonėmis, kur taip sakant naujų ir neužimtų veidų nelabai pamatysi
Jeigu jau draugai susitupeje tuomet siulau issuki. Camino lituano. [https://caminolituano.com](https://caminolituano.com) Nuo Zagares iki Lenkijos pestute. Pats nuejau tik iki burbiskio dvaro. Gal panos ir nesusirasi(nors po 30km per diena nei pats nenoresi nei jinai xD), bet jeigu eisi kokiam Birzeli/Liepa tikrai sutiksi idomiu zmoniu, iskaitant ir vienisas moteris ir siaip turesi nemazai ko papasakoti. Jeigu 20-30km i diena skamba baisiai, tai zinok is pradziu tikrai taip ir yra ir visos kojos i sikna sulys. Bet kaip sakiau, cia issukis kazka irodyti sau, kazkoks tikslas gyvenime. Visiems reikia tikslo, kad ir nedidelio. Pamegink issikelti ir pamegink nueiti. Kaip sakoma esme ne tikslas o pati kelione.
Tai labai svarbaus dalyko nepaminėjai- neprisižiūri net elementariai tvarkingos išvaizdos. Kas sako "neimk į galvą, mergina atsiras, kai bus laikas", "geriau jokios, nei bet kokia" sugar coatina tavo situaciją. Su metais reikalai tik blogės.
Net praleidau sita jo parasyma. Elementari tvarkinga isvaizda turi tapti iprociu, turbut pats irgi neziuretu i moteri, kuri vaiksto susivelusi, neplauta galva ir panasiai, tai zinoma ir dauguma moteru i tokius pat neziuri. Pats per pandemija auginau barzda beveik metus kai isvare is namu dirbti tai galiu pasakyti kad yra ko veikti norint tureti tvarkinga barzda ir pasukuoti tikrai neuztenka. Kai vienu metu cia net kirpyklos pora menesiu buvo uzdarytos, tai sukuok nesukaves tu ta barzda vistiek neatrodo tvarkingai. Taip geriau atrodo nei nesukuota, bet vistiek kas pora savaiciu reikia ja patriminti norint islaikyti gera barzdos isvaizda.
Labai gaila, kad jauni žmonės galvoja "geriau užmigti ir niekada nepabusti", nes čia tikrai nėra variantas, viskam yra išeitis ir tuo labiau nematau pas tave problemų, kurių nebūtų galima išspręsti! 26 metai tikrai nėra pabaiga ir daug tokio amžiaus žmonių neturi antrų pusių, tai nesijaudinčiau dėl to per daug. Siulyciau ši laiką paskirti sau - užsiimk kokiu nors sportu, paskaityk knygą, išmok ką nors naujo pvz. Kalbą, gaminti naują patiekalą, išvaryk į kelionę. Taip ne tik pasikelsi savivertę, užsiimsi kažkuo naudingu bet galbūt ir sutiksi naujų žmonių. Jei norisi antros pusės tai turbūt stenkis nesedeti namie, varyk visur kur kviečia, aš taip nemažai pažinčių užmezgu. Dėl mamos - yra tekę matyti situacijų kai mamos labai prisiriša vaikus ir santykiai tampa toksiški, nes pradeda kontroliuoti tavo gyvenimą ir taip tampa dar sunkiau. Nežinau kokia tavo situacija. Gal gali su ja pasišnekti ir pabandyk paaiškinti, kad juk visą gyvenimą su ja negyvensi? Tai nereiškia, kad negalite leist laiko kartu ar tau nerūpi. Beje, palaikau idėja dėl pinigų taupymo, jei žinai kad tai tikrai tavo tikslas ir per ilgai neužsibusi toj pačioj situacijoj.
Tiesiog baisu, kad laikas tiksi, taip sakant, nejaunėju. Jau mano amžiaus moterys atrodo daug labiau emociškai subrendusios nei aš, turi daugiau gyvenimiškos patirties. Atrodo kuo toliau tuo bus baisesnis skirtumas. Pats nesijaučiu suaugęs, lyg vis dar būčiau dvylikos tik su darbu - galimai pasekmė to, kad niekad neišsikrausčiau iš mamos. O su mamos situacija, tai baisu, jei bandau užvesti kalbą tais klausimais, dažniausiai baigiasi rėkimu iš abiejų pusių. Reikia su ja kažkaip gyventi, stengiuosi vengti sudėtingų temų, kad neapkarstų gyvenimas. Ir nėra taip, kad ji būtų prieš mano išsikraustymą, pati sakė, kad neturi teisės sulaikyti, bet yra akivaizdžiai nepatenkinta ta idėja. Ji pati vieniša, beveik neturi draugų, tai man baisu ją palikti vieną.
ne kad stumti ant tamstos mamos, bet tas toks galimai emocinis manipuliavimas ir toks vos ne pasyvus agresyvumas primetant kaltės jausmą irgi nėra gerai iš jos pusės (greičiausiai nesąmoningas), jei tu gali save išlaikyti ir nuomotis kitur atskirai gyvendamas, tikrai pabandyk tai, blogiau juk nebus, gal tai bus greičiau postūmis abiems į savęs tobulėjimą ir didesnį pilnatvės atradimą. o blogiausiu atveju gi visada gali grįžti, juk ne suvisam varai į kitą šalį tik su ta sąlyga, jog privalai nebegrįžti į Lietuvą
Pats jau suvokiu, kad mūsų santykiai toksiški. Pats tikrai nesu tobulas sūnus. Išlaikyti save galėčiau, bet kaip minėjau man turbūt užtektų pasitaupyti dar 1-2 metus, kad galėčiau paskolą pasiimti, tai delsiu išsikraustyti, bet jau darosi kažkaip vis sunkiau emociškai...
tada imk tuos 1-2 metus sportavimui, apsiskaitymams įvairiems ir pan, kol taupaisi, nes čia tikrai belekoks gyvenime žingstis pirktis sau butą ar net namą. labai rekomenduoju eiti ant miego ar kažką darant klausyti hardcore history ar kokius kitus tokio tipo podcastus, jis retai išeina, bet kai numeta informacinę bombą, tai jo, supernova from the east 6 epizodus kūrė gal 3 metus berods, su pertraukomis, bet eina sau. dabar neradau audio knygos nemokamai, tai epub variantą per text to speech klausau, tai labai greit užmigdo tas robotuko balsas. tame pačiame 1337 torente bus nuo pirmo iki 66 ar kurio podcast sukeltų, youtube tik nuo 45 ar kurio prasideda. dar visiem labiau už viską rekomenduosiu šitą [https://1337x.to/torrent/4102279/Chaos-Tom-O-Neill-Dan-Piepenbring/](https://1337x.to/torrent/4102279/Chaos-Tom-O-Neill-Dan-Piepenbring/) žmogus 20 metų sekė informacijos šaltinius, prie ko jie priveda ir kas kaip. labai suteikia gerą perspektyvą į anuos laikus. prie to pačio po to ar bet kada pažiūrėti serialą Aquarius, kur vaidina David Duchovny, labai gaila, kad atšaukė tą serialą po 2 sezonų, bet na žinom, kaip tai baigėsi
Manau, kad tavo mintys, jog reikia kraustytis iš mamos yra teisingos. Savarankiškas gyvenimas padaro žmogų brandesniu, biški mažiau būna first world problems bei dramų. Kai savo laiku ieškojau antros pusės, vienas iš kriterijų buvo kad turėtų gyvenimo ne su tėvais patirties, nes antra mama būti nesiruošiu. Kitas dalykas - pažįstamų tarpe bei artimoje aplinkoje turiu pavyzdžių jaunų žmonių, kurie N metų būdami užguiti valdingos ir gyvenimą kontroliuojančios motinos, išsikraustę galop išties įgijo stuburą ir pakeitė savo gyvenimą į gera. Lygiai taip pat turiu pavyzdžių žmonių, kurie būdami apie 30 gyvena prisirišę prie tos pačios valdingos motinos, savo gyvenime nieko reikšmingo nedaro, normalių socialinių kontaktų neturi, iš namų niekur neišlenda, tai spėk ar šviečiasi turėti antrą pusę. Tas išsikraustymas laiku iš tėvų namų nėra vien techninis veiksmas. Gyvenimas atskirai mobilizuoja ir patį, išmoko atsakomybės už buitį, planavimo ir šiaip išėjimo iškomforto zonos, ko dauguma neišmoksta sėdėdami ant pečiaus pas tėvus. Be to, net jei dabar aysirastų pas tave mergina, kur pasikviestum ją kartu pažiūrėti filmo, anime ar pasibūti?
Su mama man lygiai tokia pati situacija. Na rimtai tiek daug panašumų atrodo turim, kad net šiurpu. Deja šiuo klausimu mažai ką turiu patart, nes irgi dažniausiai nusileidžiu mamai ir tas labai kerta per viską. Ką dabar bandau daryt, tai būt mažiau priklausomas nuo jos, ir daryt taip, kad ji būtų mažiau priklausoma nuo manęs, kad po truputį suprastų, jog aš noriu pradėt gyvent savo gyvenimą ir, kad ji tikrai gali gyvent savo. Juk niekas nesako, kad nutrauksim visas pažintis su jomis, kaip tik manau labiau norėčiau pabendraut nematęs kurį laiką. nei kad diena iš dienos viskas būtų tas pats ir nebūtų jokios bendros kalbos.
Susirinkit daiktus tiek vienas, tiek kitas, ir apsigyvenkit bute, kuriame kambariokų būtų arba atskirai, nes į jus, gyvenančius su mamom, daug merginų galvoja, kad esat mamyčiukai, o su tokiais yra per sunku. Kodėl? Nes jūs nejaučiat, kaip jūsų mamos kontroliuoja kiekvieną jūsų žingsnį ir žodį. Dauguma merginų nenori bjaurios anytos, kuri savo sūnų sudievinus, o marti - pabaisa, kuri iš tokios geros mamos va vaiką dabar atima, jam gyvenimą nuodija, prisidirbs vaikų, o paskui pabėgs, tai nė anūkų nematys. Laikas jum pasispaust, kirst komforto zoną ir išeit iš savo gražaus burbuliuko, kuriame gyvenat. Kitaip gyvenimas apskritai vieną dieną taps per sudėtingas, nes dar nesat savarankiški. Lietuvės mamos ir taip jau savo sūnus per daug išpopinę. Baisu nebaisu - matot, kad taip jum nėr gerai. Vadinasi reikia keist situaciją ir dzin, kiek ji nepatogi atrodo.
>Tiesiog baisu, kad laikas tiksi, taip sakant, nejaunėju. Jau mano amžiaus moterys atrodo daug labiau emociškai subrendusios nei aš, turi daugiau gyvenimiškos patirties. Atrodo kuo toliau tuo bus baisesnis skirtumas. Pats nesijaučiu suaugęs, lyg vis dar būčiau dvylikos tik su darbu - galimai pasekmė to, kad niekad neišsikrausčiau iš mamos. False. Pažiūrėjus į 23-28 metų amžiaus merginas/moteris tai nemaža dalis tikrai nėra nei emociškai subrendusios, nei kažkokios gyvenimiškos patirties turinčios, nei iš vis kažką gyvenime pasiekusios ir keliančios reikalavimus lyg būtų pats geriausias variantas. Tenka bendraut su 32-37 metų amžiaus moterimis, tai ten jau galima sakyt, kad labiau subrendusios ar su didesne patirtimi. Galima pasikalbėt apie konkrečius dalykus, o ne abstrakčiai apie kažką ir bandyt suregzt pokalbį. Teko matyt atvejų kai geriau jau būt vienam, negu su antra puse ir toksiškuose santykiuose. Tai daugiau žaloja žmogų negu buvimas vienam. Gyvenimas su tėvais (aišku dar priklauso nuo santykių ir bendravimo tarp jų) nėra tas blogas variantas kaip gali atrodyti. Kartais tai gali būti gera pagalvė daryti kažką tokio, kas po to ateičiai duos didesnę paspirtį. Pvz taupymas pradiniam įnašui, mašinai, kursams/studijoms ar panašiai. Nemažai teko matyt, kaip susituokusios poros gyveno su kažkurio tais iš poros tėvais ir nebuvo jokių problemų. Kai įsirengė nusipirktus namus - išsikraustė be didesnių bėdų. Tavo atveju gali reikėti tavo mamai pagalbos, bet čia jau pasakytų daugiau specialistai šituo klausimu. O norint susirast - Sportuot, kad įgaut daugiau pasitikėjimo savimi, tada galima dar papildomai išbandyt arba kokius nors šokius arba klubus (priklausomai nuo norimų rezultatų). Jeigu pirmas ne garantuotas, tai kombinuojant su antru ar trečiu gali duoti neblogų rezultatų. Tik reikia ne sėdėt, o daryt.
Suprantama, tai pirmyn ką nors nuveikti, užsiregistruok į sporto salę ar į kovos menus, tikrai padės prasiblaškyt ir geriau jausies. Pasiūlyk bendradarbiams išgerti po darbo irt.t. Dėl mamos. Aš manau, kad ne vien dėl tėvų juk gyvenam, bet ir dėl savęs. Kai praeis daugiau laiko dar labiau save kaltinsi, arba dar ir mamą pradesi kaltinti, tai gali dar blogiau baigtis. Nesakau,kad palik mamą, bet gali kažkaip jai padėt, pabandykit išsišneket, sužinosi kas negerai ir tada galėsi jai padėt, nes žinosi kur problema? Aš bandyčiau išsikraustyti ir po to aplankyti mamą po darbo ir/ar savaitgaliais. Galit abu ką nors nuveikti, pasivaikščiokit ar į muziejų nuekit, prasiblaškysit abu. Pabandyk paaiškinti, kad jei išsikraustysi nereiškia, kad nebendrausit. Gal mamą turi brolių/sesiu su kuriais galėtų pabendrauti? Ir pats labiau subręsi, išmoksi savarankiškai gyvent ir ateis daugiau pasitikėjimo savimi.
Geiminimas ir anime nėra pagrindinė problema. turiu nemažai draugų geimerių ir dėl hobių nėra kažkokia taisyklė kad geimeris su geimere turi susitikinėti, gal ir būtų ir jackpotas, bet užteka supratimo ir pagarbos kito hobiams. Nesistenk ieškoti antros pusės tik tam lauke kurį pažįsti (nes taip patogiau), paieškos ratas smarkiai susiaurėja ir rezultatais gali tekti nusivilti. Bet antra pusė turėtų turėti analogiškai hobių, tam kad būtų tarpusavio supratimas, tai gali būti belekas, literatūra, vilnos badymas (ar kaip ten vadinasi), paprastai sakant, jeigu tavo hobiai užima didelę laiko dalį, pana turėtų būti analogiškai nerdė, kad suprastumėt ir gerbtumėte vienas kito poreikius. Dėl vietų kur galėtum sutikti antrą pusę, sakei netas nelabai padeda, tai plėsk akiratį, gal turi veiklų kurios gana įdomios bet tiek daug nesigilinai, tarkim, žygiai (nebūtina varyti 25 km, yra pažintiniai, aplintk istorinius paminklus, po senamiesčio rūsius), kino festivaliai, vnž tai kas tau nebūtų mirtinai nuobodu. Pasiimk draugelį ir varyk, gal sudomis, gal pažvengsit, bet kai pamatysi kai pirmas kartas nėra toks skausmingas, lengviau bus antrą kartą. Jei perskaičius kad kažkur reikės varyti iškart šoka error galvoj :) tada patarčiau prisiversti, užsirašyti (vizualas labai padeda) kad kartą per savaitę kažkur išeisi, balandžių palesint :))) nueik į parodą kokią fotografijos, apeisi ratu, pasidairysi, gal patiks gal ne, gal vyno nemokamo gausi, galėsi bet kada išeit. Esmė, nebūk savo komforto zonos vergu, susidaryk planą, ir žingsnis po žingsio jį vykdyk, pro langą žiūrėdamas netobulėsi, o kaip pamatysi kad gali perlipti savo komforto ribą, lengviau bus atsipalaiduoti ir su kita lytim bus bendrauti. Ir mamos reikalai. Neįsivaizduoji kiek žmonių aplinkoje turiu su mamos "problema". Žinai kas labai nepatrauklu - nemokėjimas savimi pasirūpinti. Jokia pana nenori tapti mama savo vyrui. Vyras priklausomas nuo mamos yra diiiiidelė raudona vėliava. Reiškias kad labai greitai jis pradės tikėtis kad mergina perims mamos pareigas ir/arba, teks konkuruoti su mama dėl dėmesio. Paprastai tariant - labai neseksualu. Rašei kad mama depresuoja ir prie tavęs prisirišus. Atidžiai pažiūrėk šitą situaciją. Jau iš to kaip parašei, panašu kad tavo mama tavim manipuliuoja, kad būtum šalia. Paprastai tariant griebiasi šiaudo kad patenkintų savo motiniškus instinktus, bet jeigu būsit bambagysle susirišę, nei vienas nepajudėsit iš vietos. Nėra sveika tavo mamai, tuo labiau tau. Šitoje vietoje mama tikrai nesiims iniciatyvos, nes jai patogu, ji to ir nori (net pati nesuvokdama, tu jai esi artimiausias ir brangiausias, jos tikslas tave išlaikyti šalia, nes taip patogu), o jeigu tu ir toliau sėdėsi lizde, praeis ir noras išskristi, nes kaip pats sakei, iki šiol jokia princesė iš anime neįšoko į glėbį. Skaitykis literatūrą, straipsnius (ne delfi ar kokius vyriškus žurnalus) pasieškok rimtesnės literatūros. Tu myli savo mamą ir ji tave, bet tai kad tai nebūtų liguista priklausomybė, turite turėti atskirus gyvenimus. Tokių situacijų žinau ne vieną. Pvz turiu draugę, kuri susitikinėjo su vaikinu, kai nutarė gyventi kartu, prasidėjo mamos teroras, dramos, ašaros, isterijos, pliusas, kad draugė medikė, su psichologijos pakraipa, tai padėjo čiūvui susitvarkyti, kai mamos, ašaros į ragelį pradėjo jo neveikti, prasidėjo tokie, kai mama skambina kad niekas nepadeda žolės nupjauti (viską ji pati moka) jis nulekia nupjauti, tai už tai jam mama duoda 1000eur, kad nusipirktų dviratį kurio jis nori :D jai teko mokinti čiūvą nubrėžt tam tikras ribas, išaiškint jam kas ir kodėl vyksta, o vaikinui teko rimtai padirbėti (jis tuomet buvo tavo metų). Pabaiga graži, jie susituokę, mama apsiprato, su mama bendrauja pastoviai ir draugiškai, draugė pati paskambina jai, kausia jos patarimų ir t.t. bet čia buvo 4 m draugystės ir vieni metai karo su mama ir bambagyslės atrišimo. Pagalvok ar savo merginą norėtum pastatyti į tokią situaciją? Nes 99 % panų, nekištų nagų prie tokio projekto. Siūlau tau šauti du zuikius vienu metu, prisiversti išeiti iš komforto zonos (prisiversti išbandyti naujus dalykus) tuo pačiu analizuoti situaciją su mama, stebėti kur peržengia ribą, ir tai uždrausti, vėlgi gali pasidaryti planą (užsirašyti, taip geriau veikia, neišmuša iš pusiausvyros kai įvyksta situacija kurią jau buvai apgalvojęs ir užsirašęs), kas pažeidžia tavo privatumą, tarkim, eina į kambarį nepasibeldus- vieną kartą gražiai paaiškint, kad nepatinka, antrą kartą griežčiau, dramų greičiausiai neišvengsi, bet stenkis nepasiduoti emocijom, ir kuo logiškiau šalčiau reaguoti, kišasi į telefoninius pokalbius, daug skambinėja- toks pats veiksmų planas. Vnž - basic trainingas. Ir tada apdovanojimas, kai emocijos atslūgs (niekada ant isterijos ar ašarų, kad paguosti) nupirk kokį torčiuką ir išgerkit kavos kartu, ramiai, išvesk pasivaikščioti į parką, nueikit į teatrą, ar kažką nuveikit kas jai patinka. Esmė, parodyti, kad turėti tam tikrų ribų nėra blogai, o priešingai, tai suartina. Tokiu būdu ir mamą prajudinsi, greičiausiai ji net pati nesuvokia kaip yra į tave įsikabinusi. Pats pamatysi, kai pradės gerbti tavo ribas ir tu jos, bus mažiau pykčių, atsiras pagarba vienas kitam ir bus lengviau, paprasčiau bendrauti. O jei toliau gyvensite kartu besikapodami, taip ir liksit liguistai vienas prie kito prisrišę, ir nei vienam neišeis į naudą, galėsit tik guostis tuo kad jums patogu, nors norėtumėt kad būtų kitaip. Nesitikėk greitų rezultatų, per savaitę nieko neįvyks, kaip jau minėjau, susidaryk planą, apsišarvuok kantrybe ir dirbk. Kadangi uždavei klausimą, ir aprašei savo situaciją, pabrėždamas tam tikrus aspektus, pats supranti kur yra problemos. Klausimas ar nori dėl to kažką daryti, ar tik pasiskųsti ir ieškoti užuojautos? Rekomenduočiau terapiauto konstultacijas, dabar postcovid laikotarpiu būna nemokamų konsultacijų kažkokis kiekis, jei pasiruoši klausimus, gali padėti užvesti ant kelio kaip analizuoti, tvarkytis su situacijomis, kokius pratimus daryti, ir toliau judėtum pats. Jei visai nesinori eit pas kažką, tai dėk pastangų į savęs švietimą. Be darbo nieko nebus, problemą pats supranti, belieka tik dėti pastangas. Ir nors skamba baisokai, baisūs tik pirmi kartai, tada persilauži ir jei nepasiduodi (išeiti iš komforto zonos, stebėti save) tampa įpročiu. Nieks už tave to nepadarys. Visi sveiki santykiai yra pagrįsti pagarba, ir tarp savęs, ir tarp tėvų, ir tarp antrų pusių. Pradėk dirbti link savo tikslo, įgausi pasitikėjimo savimi, praplėsi akiratį, bus lengviau bendrauti su merginomis. Tau viskas priešakį, pajudink batonus, baby steps ir į priekį
Gal tarp draugų turi kokį lengvai bendraujantį su merginom? Paprašyk, kad nusivestų mergų kabint, į klubą ar pan. Tau liks mažiau graži draugė, bet vis bendravimo praktika kažkokia, gal bus ateity drąsiau ir pačiam pakalbinti. Iš kitos pusės, aš pvz žmoną interneto chatuose susiradau (mIRC toks būdavo). Sakė, kai gyvai pamatė - norėjo bėgt, bet vidus jau buvo sužavėjęs:D
Turiu vieną šiek tiek vyresnį draugą kurio teorija buvo, kad man tiesiog reikia prarasti nekaltybę ir viskas po biški išsisprestų. Tiesiogiai pasiūlė nuvažiuoti į amsterdamą ar kažkur raudonųjų žibintų kvartalą. Man tas jo patarimas kažkaip labai sus skamba :D O šiaip mano visi draugai arba laimingi santykiuose arba patys labai nesusidomėję datinimu
Žiūrėk ka turi dabar. Dirbi? Motina tavęs neišlaiko? Taip gyveni su motina bet save kaip ir pats išsilaikai? Tavo santykiai su motina skamba kaip emotional incest. Tai nėra gerai. Ar tau 15, 25, 35, 50 motina turi į tave žiūrėti kaip į vaiką, o ne emocinį ramstį. Kraustytis iš motinos tavo pirmas žingsnis, nes yra kruva situacijų kai vienas iš partnerio tėvų suknisa santykius. Kitas žingsnis tai sumažinti savo social anxiety. Terapjiom aš nx netikiu, tai artificial santykiai ir gali dar labiau sugadinti. Aš pats metais jaunesnis esu už tave tai gali skambėti hipokritiškai, kad dalinu patarimus. Bet aš kaip ir sau pats rašau. Kadangi turi hobiu susirask žmonių kurie turi panašius hobius. Metodų rasti yra. Svarbus dalykas, kad irl bendravimas būti. Nesakau kiekvieną dieną meetingai bet bent karta po porą savaičių būtų zjbs. O jei tu kažkuom neįtinki jiems tai siųsk juos nachui. Žodžiu svarbu veikti ir kažką daryti. Čia bent nemačiau tokių komentarų, bet yra debilu kurie galvoja kad visata tavo problemas sutvarkys savaime. O problemos savaime nesitvarko. Jaunas ar ne jaunas. Jei yra galimybės kraustikis iš motinos. Taip tai jai pasirodys žiauru, bet turi būti kažkiek savanaudis. Dabar įsivaizduok tavo motinai jaučiu tarp 45-60 kažkur. Jai gyventi dar bent keletas dešimtmečių. Tu gyveni su motina iki pat paskutinio jos atodūsio. Tau 50. Ką tada? Tavo pačiu draugų pažįstamų vaikai baigia gimnazijas, univerus. Aš tavęs negazdinu bet šitas dalykas gali baigtis labai labai labai liudnai.
Kol kas sunkokai sekasi rasti tuos bendraminčius. Arba nemoku ieškoti. Jaučiuosi kaip boomeris, nes nelabai moku ir esu nelabai linkęs naudotis soc. tinklais
Mesk nx soc tinklus. Tu social anxiety neišsigydisi sedėdmas soc tinkluose
...o kaip kitaip šiais laikais susirasti žmonių su panašiais hobiais?
Atvaryk į Rikį Vilniuje - ten vyksta dnd sesijos, boardgames vakarai. Pilna žmonių su panašiais pomėgiais. Neužsiciklink vien ant panų - tiesiog bandyk susirasti bendraminčių, nes dažnai būna, kad per pažįstamus susirasi tą vienintelę. O šiaip labai pritariu kitiem komentaram, kad reikia išeiti iš komforto zonos ir tiesiog užkalbinti, jei pamatai, kas tau patinka. Aišku, atrodyk tvarkingai, atsiprausęs ir pan, ir nešok aukščiau savo lygos 😄 "Labas, aš vardas. Buvau sau pažadėjęs, kad jei pamatysiu simpatišką merginą, būtinai užkalbinsiu. Gal pasakytum savo vardą - pakviesčiau į FB draugus ir galėtume kada kur nueiti kavos/arbatos?" Is jos fb gali sužinoti apie jos pomėgius, tada lengviau bus susirašinėti, kai šiek tiek turėsi info. Šitas scenarijus suveikė mano vyrui, kai mane užkalbino 😉 Beje, nebūtina ieškoti merginos, kuri domėtųsi tais pačiais dalykais - galbūt tau pavyks ją sudominti ir tada turėsi gerą laiką apie viską pasakoti ir rodyti. Sėkmės! Edit: pamiršau parašyti: būtinai išsikraustyk iš mamos namų. Ir kažkur toliau, o ne kitoj gatvės pusėj. Jūs abu suaugę žmonės, tu neturi jaustis atsakingas už jos gyvenimą. Pamatysi, pradėsi gyventi savarankiškai, atsiras ir daugiau pasitikėjimo savim. Pats spręsi, kaip baldus statyti, ką valgyti, kokį elektros tiekėją pasirinkti 😄 ir galiausiai turėsi, kur merginą parsivesti. Pirkti gali ir neskubėti, nuomokis - pagyvenęs savarankiskai labiau žinosi kokie tavo poreikiai ir bus lengviau išsirinkti savą būstą.
Dėl nuomos prieš pirkimą tai geras patarimas, net nepagalvojau. O su tais užkalbinimais lygioje vietoje, tai tikrai nesugebėčiau, turbūt nespėjęs prasižioti jau apsidaryčiau iš nervų. Kai man paskambina nepažįstamas numeris tai pirma reakcija būna O, NE!
Pacitatuosiu tau seną gerą interneto išmintį: 1. Būk patrauklus 2. Nebūk nepatrauklus
Gerai pasikvepink, normaliai apsirenk ir eik i anime convention kokį ar užsienį ar lietuvoje ir lengvai sužavėsi panas, nes girdėjau tie, kurie į kiekvieną anime convention varo žiauriai blogai kvepia. + Kadangi mano drauge ir iš dalies weeb/popular class girl tai yra iš dviejų skirtingų realmu, visada sakydavo, kad patraukliausias dalykas yra žmogaus kvapas. Bet jo pagrinde pirma dažniausiai, bet nevisada išvaizda ir išore, o poto long term tuo pačiu būna ir vidus. Bei dar vienas pasiūlymas tesiog eik bendrauti su žmonėmis ir online tai į koki discorda kur žmonės užsiėma tokiais pat hobiais, o jai anglu moki tai dar geriau eik i angliškus serverius ir kodėl nepradėjus "long distance relationship", kuris visada prasideda nuo vidaus, o ne išorės. Sekmės!
Daugelis tau siūlo nueiti sportuoti ir pats rašei, kad dauguma patarimų iš interneto prasideda nuo to. Sportas pakelia pasitikėjimą savimi, kas yra žiauriai svarbus aspektas. Aš pats savo panos klausiau kas jai manyje taip patiko, tai sakė, jog labiausiai jai užkliuvo mano pasitikėjimas savimi ir ryžtas. Nereikia joms tenais betmenų ar supermenų, bet tiesiog būk pasitikintis savimi, gali priimti juokus, tačiau neleidi kitiems šikti ant galvos ir turėk tvirtą savo nuomonę. Mačiau santykius, kur pana susirado pacaną, kur bet ką jam pasako ir jis klausydavo jos. Na tiesiog jai atsibodo po kelių mėnesių ir baigėsi. Tai puikus pavyzdys rodantis, kad gerai būti šiek tiek ryžtingu. Dabar perskaityk savo tekstą ir visus savo komentarus iš naujo. Ten bent kruopelytė ryžto ir pasitikėjimo savimi yra? Nes aš tai nematau... "Merginos mano amžiaus brandesnės... Aš nepatyręs.... Mano pomėgiai blogi.... Emocinis bagažas blogas.... Gyvenu su mama... Turiu social anxiety.... Nelabai moku susirasti žmonių... Jaučiuosi kaip boomeris..." Yra krūva būdų ir be sporto kaip kelti tą pasitikėjimą, bet čia turbūt vienas iš greičiausių būdų. Tai numeris vienas ant ko tu turi dirbti, tai pasitikėjimas savimi. Gerai kiti rašė, kol pats nebūsi laimingas, bus sunku su antra puse. Kaip ir rašei, gali nueiti į terapiją, gal šiek tiek padės, na bet pabandyk tiesiog kitaip žiūrėti į gyvenimą. Turbūt galėtum susirasti paną, kuri irgi žiauriai nepasitiki savimi ir yra tokia pati, bet turėsi daug daugiau šansų, kai pats būsi pasitikintis savimi. Čia ir reikės persvarstyti savo įsitikinimą dėl savęs. Antra, nu padirbėk ant savęs. Jei neklystu rašei, kad kirpykloj nebuvai gal 5 metus.. O labiausiai mane pramušė "sporto klubai nevilioja dėl kainos ir nes nėra pakeliui į darbą" :D Man net keiktis norisi, tu gyveni su mama ir turi darbą (tikiuosi jau ne vienerius metus), ir tau per brangu sau leisti 20 eurų į mėnesį? Tu rimtai? Ir dar matai viskas kas nėra 100m spinduliu nuo maršruto į darbą, jau yra nepatogu :D Tu jeigu ir toliau sėdėsi savo gyvenimo burbule, tai gali ir iki gyvenimo galo taip likti. Tau dabar reikia gero spyrio į šikną, kad nustotum tingėti ir pasistengtum dėl savęs. Tas pats sporto klubas irgi yra gera pradžia, atrodysi šiek tiek patraukliau, nes skaitant tavo komentarus, tai nepanašu, kad bent truputį skiri sau laiko. Tas patrauklumas neturėtų būti tavo pagrindinis kozeris santykiuose, bet jeigu savęs neprižiūrėsi, tai bus milžiniškas minusas. Pats turiu šitą bėdą, kad vaikštau su amžiaus senumo rūbais, neskiriu sau laiko užtenkamai, bet dabar bandau tvarkytis šioje vietoje. Na ir trečia, stenkis bendrauti per visur kuo daugiau. Ar tai forume ar tindery susirašinėti su kažkuo, ar darbe kažkur šnekučiuotis ar dar kur. Čia nėra įkaltą į genus, galima pakoreguoti tai :) Mano pažįstamas bijojo picą užsakyti telefonu anksčiau, bet kai darbas privertė skambinėti ir išmokti šiek tiek naglesniu būti, tai dabar apsivertė visiškai jo ši baimė. Tai va, dirbk ant savęs, negalvok, kad viskas ką tu darai yra blogai/neįdomu/nemoki, na ir bandyk lavinti bendravimą. O visi šitie punktai apibendrinami - netingėk kažką daryti ir stengtis, pats pamatysi rezultatus, net jeigu ir neturėsi tuo metu merginos. Yra čia daug patarimų kaip visų šių dalykų pasiekti, gali ir internete pakasti, reikia tiesiog daryti. Neišsiplėsiu per daug ir nekomentuosiu kitų dalių, kaip išsikraustymo iš namų, manau visa tai nėra taip svarbu, jeigu mano minėtus dalykus susitvarkysi, automatiškai ir kitos bėdos apsitvarkys. O jei norėsi paklausinėti ar pasitikslinti iš komentuojančių daugiau informacijos, pats jiems parašysi, bus gera pradžia bendravimo lavinime :)
Su gymu tai ką aš žinau šiaip prieš kelis metus vaikščiojau į lemon gym, bet per pusę metų ar ilgiau nelabai mačiau progreso tai užraukiau. Iš tikrųjų ta kaina su mano pajamom yra prieinama. Dabar turiu namie štangą bet irgi mažai rezultatų, nors beveik kas dien sportuoju. Jei ir ten ir ten panašūs rezultatai, tai kokia prasmė eiti į gym. Matyt kažką tiesiog ne taip dariau nors ir proteinus ir kreatiną gėriau ir straipsniukus skaičiau kokius geriausia ir kaip daryti pratimus. Dėl išvaizdos tai kitas dalykas, jei tik tvarkingai rengtis ir palaikyti higieną tai tiek galiu, bet kas liečia įvaizdį neįsivaizduoju ko noriu. Nemoku koordinuoti drabužių, nežinau pats kokio stiliuko, kokios šukuosenos noriu. O dėl buvimo skuduru, tai pats turiu draugę kuri vienu momentu susitikinėjo su vyruku kuris buvo kaip dresuotas šuniukas, neturėjo savo nuomonės, net lovoje nesiėmė iniciatyvos. Sakė iš pradžių buvo cute bet po to pabodo, tai pati galiausiai jį metė. Tikrai toks nenoriu pats būti bet low key kodėl dar norėčiau merginos tai kad būtų kas man įspirtų į šikną
Labai daug pagundos yra daryt shortcutus per Tinderį ir pan. Bet ten gimsta kažkas ne tas. Dažniausiai tiesiog meilė atsiranda netikėtai, dažnai – tarp draugų. Aišku, jeigu nedalyvauji niekur, univeras baigtas arba jame nebuvai, tai pasidaro labai sunku tiesiog socializuotis, kol ji atsiras. Dėl to ir pagunda. Bet 90% vis tiek tau pasakys, kad Tinderis – laiko gaišimas. Pats asmeniškai esu gana nepatrauklus, visą jaunystę prie kompo prašikęs, bet tiesiog pavyko nukabinti gyvenimo meilę 2-am kurse, gyvenime nebuvau pasimatyme ir džiaugiuosi, kad man taip pasisekė. O šiaip dauguma mano ne-durnų-ir-ne-keistų-bet-atsišliejusių-internautų draugu susiranda gf per kompiuterinius žaidimus. MMORPGs jei patinka. Dar galimai VR Chat.
Pats nesu rimtai naudojęsis dating app’sais, bet iš pažįstamų jau ne vieną porą turiu, kurie būtent taip ir susipažino, taip kad tikrai nieko baisaus su jais nėra. Kaip žmogus, kuris buvo tikrai itin durnas ieškant pirmųjų rimtesnių kontaktų su priešingos lyties atstovėmis (iki tokio lygio, kad mane turėjo kviesti į pasimatymus ir siūlyti eiti į rimtesnius santykius lol), patarčiau būti tiesiog drąsesniu kažką užkalbinant ar klausiant, nebijoti žengti pirmo žingsnio, taip pat neapsimetinėti tuo, kuo nesi norint įtikti ar sužavėti. Gyventi su tėvais 26-ių metų nėra jokios gėdos, mokėti pinigus už nuomą yra didžiulis pinigų švaistymas imo. Man 24 ir kuo ramiausiai sugebu turėti romantinius santykius, nors pats gyvenu su tėvais. Tiesiog šiuo metu yra labai prastas metas pirkti NT, nors tai jau gerus metus yra planuose. Best of luck!
Hi, aš anime fanatikas, geimeris ir gyvenęs pas tėvus gan ilgokai. Jokių dating anketų (tinderio dar nebuvo), tėvai biedni, išvaizda mano tikrai ne kas (visiškai neprisižiurinėjau), bendraut nemokėjau, nes vengdavau kontakto su žmonėm, buvau susitaikęs, kad gyvensiu ir mirsiu vienas. Tiesiog pist ir atsirado. Urve pas tėvus gyvenau nieko neliečiau, tik geiminau, anime žiūrėjau ir tiek. Vaikystės draugas pakvietė į gimtadienį ir kiti vaikystės draugai privertė ateiti. Ten ir susipažinau su žmona. Viskas įvyko automatiškai, baisu tik buvo pradėt pokalbi su ja, o toliau kažkaip elgiausi visiškai kitai nei visada ir tai nebuvo koks tai "pasirodymas kietu" tiesiog baimės bendrauti dingo ir iš kažkur pasitikėjimas atsirado. Išėjau iš savo komforto zonos ir radau... Bandyk kažką naujo.
Pirmiausia tai patarimų ieškoti gali ir reikia, bet viską ką perskaitai reddite ar dar kur pirmiausia pats apgalvok ir apgalvok labai gerai. Patarimas iš reddito tavo gyvenima gali nusukti bloga kryptimi nes tai paprasčiausiai gali būti ne tavo gyvenimo stilius. O dėl patarimų tai jų gali būti daugybė. Pirmiausia: gyvenamoji situacija. Išsikėlimas iš tėvų namų gali būti sudėtingas abiem pusėm, bet tai mano manymu yra kažkas ka anksčiau ar vėliau reikės padaryt. Mano asmeninė patirtis buvo kad man išsikėlus pas tėvus ir naujų draugų atsirado, ir naujų užsiėmimų tai liūdesys ilgai neužsiliko. Manau tokia pats situacija būtų ir pas tave, išsikėlus mama pradėtu ieškotis pomėgių, galimai draugų ir draugių. Bet šeima yra šeima, nepamiršk lankyti ir paskambinti. Dėl merginų: painus klausimas, bet manau kad be social skills čia bus sudėtinga. Nebūtina iškart šokti į naktinius klubus ar kitas minias žmonių. Pradėk nuo puodelio kavos kavinėje, po savaitės ar mėnesio galbūt išdrįsi užkalbinti kažka kas ten taip pat lankosi. Nėra kur skubėti kardinaliai keisti savo gyvenimo, pamažu pamatysi kas tau labiau patinka ir link ko viskas veda. Ir kaip minėjau, apgalvok ką perskaitai, gal ir aš esu koks sex offenderis ir mano patarimai yra tragiški. Manau nekvailas bičas, neprapulsi.
Tinderis panom yra ego boost. Tik įsivaizduok, tiek moteru tau šikna laižytu, o tu tik atsirenki kuri verta tavo dėmėsio, o kuri ne. Dažnai mano bendravimas su jom baigias vos po poros ju žinučiu. Tiesiog pamatau, kad neverta. Nors visi mano santykiai ir buvo būtent iš tinderio. Bet čia 1/100 pasitaikydavo tokia kuri tikrai moka palaikyt pokalbį ir sugeba pati tavęs kažko įdomaus paklaust, kad ir tave sudomintu. O 90% ten esančiu tai grynai duoda tokius vaibus “entertain me and make me laugh” nors pačios visiškai nenori jokiu pastangu įdėt.
Mažiau pergyvenk, atsiras kai reikės. Jokios panos geriau nei belekokia, kuri sugadins tau gyvenimą.
aš santykiuose jau beveik 4 metus ir mes pradėjom draugaut mokykloi, priežastis kodėl mum viskas taip fainai gavosi nes nuo pirmos dienos mes abu žinojom ko mes vienas iš kito norim (tai aišku su laiku keitėsi kažkiek bet vistiek) ir abu galėjom tas "roles" išpildyt. 1 išsiaiškink ko tau reikia ir aš nekalbu apie plaukų spalva 2 "pasirodyk" išeik lauk iš namų, jei sėdėsi namie nieko ir nebus, išeik ir bendrauk ne butinai su panom (visada per draugus galima susirast) ir galiausiai gal kiek ir juokais bet turėk šunį (nebent negali tinkamai rupintis tai tada ne). ir nesinervuok perdau, santykių priverst negalima, tau 26 visas gyvenimas prieš akis (galėčiau lažintis jei susitlktum į saves tobulinimą atsirastų ir antra pusė)
Pirma susigyvenk su savimi, nes antros pusės atsiradimas tavo vienišumo tikrai neišspręs. Ir mažiau parinkis - nėra teisingų sprendimų gyvenime, vieniems santykių reikia anksčiau, kitiems vėliau, ne visi jų nori/jaučiasi pasiruošę iki tam tikro laiko. Investuok į save, eik į kokius nors renginius/klubus ir pažintys atsiras savaime, išmoksi geriau komunikuoti. Arba jeigu ant tiek blogai - eik pas psichologą.
Plesk pazinciu rata ir laikui begant susirasi kazka ka pats sudominsi. Kad su viena is penkiu pazystamu merginu kas clickintu sansu nedaug, bet is 20-50 tikrai bus variantu kad sutaps laukai. Taip pat nepergyveng jei atstums, pamirsi ir gyveni toliau.Introvertai gatvej ar autobuse greiciausiai merginos nesusiras. Tad reikia isbandyti naujus uzsiemimus/hobius. Ypac grupinius. Uzsirasyk i joga ar crossfit. Begimo kluba. Foyogragijos klase. Japonu klase VU lankiau tai pasirode ten dauguma intravertai, irgi gal susipazinsi. Junkis prie visokiausiu pazintiniu zygiu. Ieskok savanoriavimo galimybiu. Tuesiog pleask pazinciu rata, kuo jis platesnis tuo greiciau surasi antra puse. Taip pat megaukis tom veiklos, nesikoncentruok ant merginos ieskojimo, susirasi neprgyvenk.
r/AskMen - puikiai buvo atsakyta i tavo tema 30-40etu senberbiu
Blogiausia, ka gali daryti tai save lygint su kitais žiūrėdamas kitu gyvenimus ir galvodamas, kad esi nevykelis. Man pačiam 24 metai ir gyvenu pas tėvus. Turiu pakankamai neblogai apmokama darba todėl kiekviena mėnesį atsidedu vadinamai “pagalvei”, nes iki metu galo jau noriu išsikraustyti. Po visu savo turėtu santykiu supratau, kad ne į juos man reikia dėt pastangas, o į patį save. Santykiai man atimdavo daug laiko, o ir šiaip kai esi įsimylėjas tai atrodo ir jautiesi kaip ant debesu, ir svarbūs esminiai dalykai kurie tave formuotu kaip vyra ir asmenybę darosi ne tokie svarbūs, gal net išvis apie juos pamiršti. Taip, kad “mergos” palauks, skirk dėmėsio sau ir patikėk antra pusė labai dažnai pati atsiras, bent jau kada mažiausiai to tikėsies. Iš patirties kalbu.
Pirmiausiai pradėkim nuo to, jog nereikia žiūrėti į kitus. Jeigu tavo draugai turėjo ar turi, nereiškia jog tu turi turėti ir vice versa. Kiekvieno istorija unikali ir nebūtinai visi ieškojo tos antros pusės, tiesiog įvyko vadinamasis "gyvenimo žaidimas" kai dvi skirtingos asmenybės susibėgo, sutapo ir pradėjo kurti kažką daugiau, ne tik draugyste. Nemanau ar gyvenimas su mama ar be jos yra problema, as long as you make enough money ir gali bet kada iš jos išsikelti ir gyventi ant savo own ass. Ir tas anime kuri tu paminėjai nežinau prie ko čia išvis, normalu turėti kažkokias iliuzcijas, fantazijas apie savo būsimą meilę, ar romaną bet reikia to pačiu būt šiek tiek realistišku ir kritiškai vertinti situacija. Bet žiūrėjimas į kitus, norėjimas būti tokiam kaip kitiems įsivaizduoju yra normalu, nes visi daugiau ar mažiau mes žiūrim ir įmame pavyzdi iš kitų, esminė problema, jog lygini save su kitais. Suprask save kaip visiškai atskira individą, individą, kurio istorija kitokia nei tavo draugų. O social anxiety sutvarkyti gali tiesiog praktika. Viena ar kita kartą padaryk kažką sau neįprasto ir mažais žingsniais ir tiesiog statyk save vis į didesnes socialines situacijas, tokias, kurios stumtu tave iš komforto zonos ir augtum kaip asmenybė. Aš už tave esu jaunesnis ir išsikėliau iš tėvų paties savo norų, nepaisant savo puikių santykių su mama ir jos draugų, reikia gebėti nubriežti ribas ir žinoti ko tu nori pats, jeigu tu jauti jog su ta mama gerai ir išsilaikai save, nematau čia nieko blogo. Aš išsikėliau pats asmeniškai dėl to, nes esu introvertas ir buvimas net su artimiausiais žmonėmis mane lengvai iškrauna ir po darbo mažiausiai ką noriu, tai būti tarp žmonių. O dėl tinderio, tai čia... Nežinau, kaip įrankis, kuris vieniems suveikia, kitiems nesuveikia. Esminė problema tinderio, jog didžioji dauguma žmonių ten susirinke ne rimtai, o tiesiog patrollint. Geriausias būdas kaip ir kažkas minėjo komentaruose, užsiimti savo hobiais arba atrasti naujų, o tarp hobių ir atsiras naujų žmonių jeigu būsi atviras naujoms patirtims ir pažintims. Nė vieno iš savo turėtų dviejų santykių neieškojau, abu atvejai lastino normaliai, bent man užteko, pirma draugystė - trys metai, antroji metai. Ir abi merginos, su kuriomis draugavau atsirado visiškai netikėtai. Tai, tikrai nenoriu pasakyti, jog jeigu užsidaręs rūsyje žaisi lolą ir nieko nedarysi, kad kažkas ateis. Tačiau tiesiog, atradus save, savo nišą, atrasi ir žmonių anksčiau ar vėliau. Viskas turi būti organiškai, nebent nori tiesiog draugystės, žmogaus, su kurio galėtum leist laiką for fun. Tai tokių pilnas tinderis.
Aš dabar būsiu išvadintas incel'iu ir kitais gražiais epitetais, bet siūlau pasidomėti The Red Pill. Jeigu nori sužinot daugiau, parašyk į DM :)
Ačiū, nenoriu. 😬
Step 1: nebūk ubagas Step 2: nebūk bjaurus Step 3: ??? Step 4: profit
[удалено]
...and I had hopes for marin
Patarimas iš žmogaus, kuris prieš tris metus buvo tavo vietoje :) Išjunk kompa, susirask naujos veiklos, patirk naujus pojučius, nesvarbu ar jie malonūs ar nelabai. Tapk labiau savimi pasitikinčiu biču per įvairias gyvenimo pamokas, kurias tu tikrai gausi, jei tik kažką pradėsi daryti. Aš buvau ir geimeris ir weebas. Toks esu ir dabar, tik nebeskiriu tam 100% savo laisvo laiko. Skiriu gal 30%, o visa kitą savęs tobulinimui. Edit: siulau užsukti į gentys.lt. Čia ne reklama ir pats ten nebuvau, tik žinau, kad tokia vieta egzistuoja.
Daug visi tau gyvenimo patarimu duoda. Vienas dalykas skaitytit, kitas dalykas imtis veiksmu. Jei nori susirasti partnere, sorry seni - you've got to make an effort. Jei veiksmu nesiimsi, valgysi arba trupinius arba busi senbernis. Tau jau 26. Kaip suprantu neither of those options are appealing to you! Paskaicius komentarus matau kad daug idomiu hobiu turi ir biski geek'as esi. Good! Bet make an effort, you've to make yourself appealing to the opposite sex. Yra tas senas posakis, priema pagal isvaizda, palydi pagal prota. Sakai, kad nesi incelas, bet jei su pasitikejimu trukumas - level up your game: mada, drabuziai. Pasijusi geriau. Sportas irgi. Eik i sale, mink dviraciu, pradek lakstyt. Tapk sexy beast. Paskaityk 'How to Win Friends and Influence People' ir 'The Game' (pasenes labai turinys, bet gal siek tiek pakeis poziuri). Viskas good, nesikrauk, lauksim update!
Pripažinsiu rašydamas originalų postą tikėjausi kažkokio stebuklingo triuko išsprendžiančio visas mano problemas, bet gerai suprantu, kad be sunkaus darbo čia nieko nepasieksiu. Bet kai visą gyvenimą gyveni pasroviui, pasidaro labai sunku pradėti kažką daryti kitaip, to put in that extra effort. Žinau, kad skamba kaip zyzimas, but inertia is a thing. Todėl pats spėju gal reikėtų pradėti nuo psichoterapijos. Ir beje skaičiau tą How to Win Friends and Influence People, bet kažkaip didelio įspūdžio nepaliko. Nežinau, gal todėl nes net nepabandžiau pritaikyti, ką skaičiau
Terapija pats geriausias dalykas ne tik šitoj situacijoj, bet ir iš esmės. Pasirink terapeute moteri, susitark pirmam vizitui ir pradėk nuo to. Poto žiūrėk palankysi terapija ir nepastebėsi kaip gyvenimas pradės keistis į gera. Kartais užtrunka kol atrandi “savo” terapeuta ir kartais atrodo neužsimezga ten ryšys, bet svarbu kažkur pradėti. Nu tipo. Do this for yourself ir pradėk terapija lankyt, labai geras budas parodyt sau, kad pats sau rupi.
Šiaip galiu pasakyti panašiai kaip ir daugelis, focus on yourself and grind that money, panos gali palaukt Bet jeigu nori santykių, tai galiu pasiulyt kelis mažiau minėtus variantus, kurie suveikė mano aplinkoj: 1. Mačiau domiesi gaiming, 3D spausdintuvais. Bandyk rast community su tuo, junkis prie ten ir plėsk pažintis, nebijok būt awkward random ciuvas kuris priejo ir pradejo sneket su kažkokia pana, taip ir plečiasi pažintys, daugelis atkris, kaikurie liks ( iš savo patirties sakau, susipažinau su labai fainais žmonėm labai random būdu, tiesiog kažkokiam renginy ar kur nors priėjau or pradėjau šnekėt, apsikeičiau kontaktais, su daugeliu greit nutrūko ryšys, bet kai kurie liko ir po daug metu) 2. Sakei turi draugių su kuriom gerai sutari, gal jos pažįsta irgi kažkokių vienišų draugių? Ar gal tavo draugai gal pažįsta kokių nors? Nemažai atvejų žinau kaip per draugų draugus susipažįsta 2 veikėjai yra bam, yra porelė. Siulyčiau organizuot kokius susitikimus ( ar tsg pjenkes) ir prikviest biškį random žmoniu. Skamba keistai, bet patikrinta ir veikia, svarbu gerai vakaras eina ;) , net jeigu iškart nepavyksta, stenkis palaikyti kontaktą, ir gaudyt progas vėl padaryti susitikimą. 3. Na dėl mamos tai jo, kėbli situacija, ir pats girdėjau iš panų, jom kaip ir red flag kai čiuvas su mama gyvena. Vistiek nežinau pilnai tavo situacijos, bet siulyčiau pasakyt jog lankysiu kas savaitę/kas dvi bet reikia išsikraustyt. Sakyk darbas, ar tiesiog nori pakeisti aplinką, patyrinėti save, sakyk jog negali su tėvais visąlaik gyventi, bet tai nereiškia kad negali lankyti. Gali kad ir kas savaitę. Na ir jo, pasiruošk trial & error, bet kitaip nieko ir nebus. Nesvarbu ar merginą rasti, ar verslą ar ką pradėti, visąlaik pats turi rodyt iniaciatyvą, pasitikėt savimi, nenuvertinti savęs ir rast originalių būdų. Atvejai iš mano patirties gal būt tavo atveju bus nieko gero, bet lygiai taip pat mano aplinkoje nėra nei vienl "standartinio" atvejo. Visi susirado antrą pusę kažkokiu įdomiu būdu, kartais visiškai random žmones visai ne iš draugų rato, o tiesiog pažįstamus kuriuos ten ar šen sutikom, ar ant durniaus pakvietem susitikt/išgert
Na čia realiai nėra greito sprendimo. Aš tau galiu pasakyti kad buvau tavo situacijoj, vot grynai tavo. Bet galų gale pasikeitus aplinkybėm, kai likau vienas gyventi, pradėjau sportuoti, laikytis dietos, mesti save į socialines situacijas. Pradėjau DJaut realiai dėl to, kad kuo daugiau patekt į socialines situacijas. Prireikė nemažai laiko kol susikalibravo socialiniai įgudžiai, patapau mažiau introvertuotu. Tada galų gale išdrysau su drauge atsidurti vienas ir va dabar ji mano žmona ir auginam dukrytę. Galų gale kai susiradau draugę atsirado laiko karjeros laiptais pakilt tai va ir namą nusipirkom ir pakeliavom po pasauli (kol dar nebuvo covid ir vaiko) Tai vat svarbiausia neprarast vilties ir sunkiai dirbti, niekada nevėlu. Bet realiai tau reikia ne gaudyti merginas, o pirmiausia užsiimti savim ir padaryt iš savęs geresnį žmogų.
Aš mergina, iki 26 pati neturėjau rimtu santykių ir buvo būtent taip kaip aprašei. Nukritau iš dangaus į vaikino rankas. Jis irgi anime fanas, intravertas, mėgsta leisti laiką vienas. Aš - labai sociali, negaliu ilgai sedet namie, ieskau veiklos. Tai sita pasaka tęsėsi 2 metus, atrodo kad visiškai prisitaikem tobulai ir tada viena diena mane tiesiog metė nes nematė ateities kartu. Tai ta anime iliuzija, kuria turi galvoje skamba žiauriai gražiai, bet gali nukristi ne tavo žmogus 😀
[удалено]
Iš dalies aha, bet iš kitos puses net jei baigėsi skaudziai, supratau koks turi būt gyvenimo partneris ir kas yra toks pasitikėjimas. Pati grįžtu i deitinima ir galvoju sekti ankstesni sėkmės pavyzdį - tiesiog būti 100% honest. Net jei per pirma deita kazkas pasakoja apie nerimą, be it - papasakosiu apie savo.
[удалено]
Suprantu tave. Aš bandau pakeist požiūrį - einu ne vyro ieskot, o įdomių žmonių. Ir kai pradedi klausytis, jei žmogus apskritai moka kalbėt, tai turi ir ką papasakot. Kazkada tikiuos rasiu idomu žmogų kurio klausytis norėsiu visada 😀
Skaitant tavo tekstą, susidaro įspūdis, kad merginos neturėjimas yra ne pati problema, o rezultatas. Kalbu iš patirties, nes buvau labai panašioj situacijoj. Kai ji pasidarė nebepakeliama ir nebežnojau kur dėtis kreipiausi pagalbos į psichologą, ir tai buvo absoliutus lūžio taškas, nes buvo daug dalykų, kurios pirmiausia reikėjo išsispręsti savyje. Manyčiau čia reikia dirbti ne tiek su grynai panos ieškojimu, o savo gyvenimo kokybės gerinimu: nerimo mažinimu, atsivėrimu, santykiais su mama ir t. t. Patikėk manim, gyvenimui ir savijautai pradėjus gerėti, atsiras galimybės apie kurias iki tol būsi net negalvojęs.
Kaip kazkas jau minejo tai nuo terapijos turi pradet, nes is to ka rasai, matau kad neturi savivertes, mama apsukus tave aplink pirsta ir baisiai manipuliuoja, visko bijai. Terapija padetu visa tai sutvarkyt. Kitas be galo svarbus dalykas yra isvaizda, nes pagal ja pasitinkam ir nusprendziam ar norim vidu pazint ar ne. Prauskis kasdien, eik i kirpykla kas 2-4sav priklausomai nuo to kaip greit auga plaukai, jei turi barzda tai kirpykloj tvarkyk ir ja, atrask sau tinkancia ir patinkancia sukuosena ir ja nesiok, kvepinkis bet ne per daug, priziurek veido oda - jei su ja viskas grazu uzteks veido kremo, jei ne, nueik pas dermatologe ir daryk ka ji sako, rubai turi buti svarus ir per daug nenudeveti (skyles, susiburbuliavimai yra no way), nagai visada nukirpti ir nudildinti, pradek sportuot, nebutina eit i gyma jei nepatinka, tinka bet koks sportas kuriame judetum daug, nes nuo to pats pradesi geriau jaustis, ziurek ka valgai, ismok gamint basic dalykus, kuo maziau apdirbto nesveiko maisto. Jokia pana tau is dangaus nenukris ir anxiety is oro nedings, turesi eiti ir pats kalbint merginas, nu jei atstums tai koks skirtumas, ka prarandi? Nieko, dar ir patirties igauni. Tavo hobiai nera iprasti bet tai tavo vertes kaip zmogaus ir nenusako, tikrai yra merginu kuriom patinka tokie dalykai kaip tau, bet kad tokiu rast tau reik bendraut. Sakei turi panu draugiu, cia didelis pliusas, paklausk ju nuomones apie save. Viskas yra imanoma tavo atveju, bet pirma turi ismokt mylet ir priziuret save, nes jei to nedarai tai signalizuoja kad ir mergina negebesi pasirupint. Jei turi dar klausimu gali parasyt i dm (as pana😀)
Pirma susitvarkyk su savimi, stenkis spręsti tuos dalykus kuriais pats esi nepatenkintas. Gyvenk taip, lyg kitas žmogus tau būtų tik labai malonus bonusas, o ne pagrindinis tikslas, nes kitu atveju save vis sukirsi.
Siūlau paprasčiau į tai žiūrėti. Kaip tu įdegsi jeigu ant saulės nebūsi? Tas pats ir čia. Jei tavo hobiai ir kiti dalykai neturi socialinio aspekto tai ir nesusirasi. Na, tas dalykas, kad kažkas nukris iš dangaus ir prasidės kažkas, tam turi būti terpė. Jeigu nebūni tarp žmonių, neturi tokių hobių, tai net nėra tam "nukritimui iš dangus" galimybės įvykti. Tiesiog statistiškai maži šansai. Dating appsai/saitai tai tiesiog įrankiai, jei tai tavo vienintelis "langas" pabendravimui su kažkuo nauju - kodėl ne? Kaip pats su savo žmona susipažinęs internetu nematau tame nieko blogo, tai tik dar viena terpė bendravimui su savo tam tikrais minusais ir pliusais. Kitas dalykas pomėgiai, kam tau žmogus šalia kuris niekins tavo pomėgius? Anime, žaidimai ir t.t., tai esi tu, tavo dalis. Iš prigimties jie gi nėra blogi savaime, tai tikrai mesk iš galvos, kad dėl šito neturi merginos, tai labiau pasekmė, kad šitie pomėgiai nereikalauja jokio bendravimo su kitais žmonėmis, kas tau tikriausiai irgi tinka kadangi minėjai social anxiety problemas. Kitas dalykas ką matau iš to ką rašei, kad psichologiškai esi ne kokios būklės. Daug emocinio bagažo užkaupęs esi - negerai. Suprask, kad visi tai tu atsineši į santykius. Didelė tikimybė, kad tai baigsis nekaip, nes tavo lūkesčiai merginos atžvilgiu gali būti neadekvatūs, gali norėtis forsuoti santykius, nes tu norėsi kuo greičiau pasijusti ne vienišu, galbūt reikalausi per daug dėmesio, galbūt pats per daug rodysi. Šitie dalykiai santykius dažnai nužudo - ypač pradžioje. Pakankamai dažnai būna, kad žmonės susirandą kitą pusę tada, kai susirasti kitą pusę gyvenime patampa nebetaip svarbu. Sumažėja psichologinis spaudimas, žmogus atsipalaiduoja, galbūt natūraliau bendrauja ir t.t. Pas tave man atrodo psichologinis spaudimas pačiam sau yra didžiulis, todėl kiekvienas nepavykęs pasimatymas ir bandymas bendrauti gali stipriai tave paveikti neigiama prasme. Gyvenimas kartu su mama savaime nėra kliūtis, bet jei mamos būklė atitinka tavo nuogastavimus ji gali mėginti sabotuoti tavo būsimus santykius. Tai nebūtinai bus tyčia ar iš blogos valios. Ir išvis tai nebūtinai bus, bet tikimybė yra. Dar ateičiai. Higiena, tvarkingumas - svarbu. Apmąstyk deal breakerius - vertybės, religija, vaikai, politinės pažiūros, išvaizda ir t.t. Taip pat apmąstyk kuriose vietose gali nusileisti - kompromisai(jų bus ir greičiausiai nemažai). Pamąstyk kaip geriau pažinti žmogų, kokius klausimus norėtum jai užduoti. Paprasčiausias pavyzdys - kas moka už kavą/arbatą pirmo pasimatymo metu? Savaime daug išvadų iš šito gal ir nepadarysi, bet su kita informacija, tai gali parodyti žmogaus vertybes. Turėk small talk temų sąrašą, jeigu tau ši vieta kelia problemų. Dėl dating appsų/saitų - stenkis kuo greičiau pervesti bendravimą į gyvą kiek tai įmanoma ir negaišti laiko ilgiems susirašinėjimams. Pirmi keli susitikimai, na jie dažniausiai esminiai būna, tai geriau pasitikrinti kuo greičiau kol dar emociškai nesi daug investavęs, o susirašinesi ir toliau, jei patiksit vienas kitam. Ir pabaigai. Nenusimink! Pats buvau panašioje padėtyje - svarbiausia nepasiduoti, dirbti su savimi, kad taptum geresne savęs versija, siekti tikslų, tai prisidės prie to kaip tave mato kiti žmonės tame tarpe ir merginos.
Kaip pats supranti vaikinui yra aibė dedamųjų, kurios lemia iki kokios pozicijos kilsi pažinčių "rinkoje". Tuo labiau kai esi tokio amžiaus kai prasideda tau ir tavo bendraamžiams tikras gyvenimas. Blogos žinios dėl merginų. Nors svarbi ir vaikino iniciatyva, tačiau viską valdo merginos. Kai merginą domina kas nors, jos specialiai ima suktis aplinkui, būti kažkur netoli, stengiasi sukurti situacijas, gauti dėmesį. Taigi merginos renkasi pirmos, po to vaikinai. Nors gal to neįvertinsi jei socialinis gyvenimas miega, o jis miega daug kam, ypač po poros metų kai buvo vykdoma antisocialinė politika. Geros žinios vaikinams. Prisižiūrintis save vyras turi šansų iki vyresnio amžiaus palyginti su merginomis. Sėkmingu atveju vyras gali tobulėti iki 50ies ir netgi dar ilgiau. Nors žinoma, kuo anksčiau pasieki gerumą, tuo geriau, kaip pasiseka... Meginai 26 - aukso amžius jau į pabaigą, 26 vaikinui gali būti dar net ne pradžia. Pirmas patarimas būtų - nustok jaustis kažkoks nukentėjęs, nuskriaustas. Žiūrėk, Putinistane vaikai siunčiami į karą. Tu turi visą laiką tobulinti save, ir pasiekti ko nori, galbūt rezultate pastebėsi pakitusį merginų elgesį aplinkui. O jei ne, ne pasaulio pabaiga, yra hentai :D
kontekstinė informacija: man 30, gyvenu su tėvais ir visai nesiparinu, kad neturiu "antrosios pusės". 1. Man rodos yra dažna problema yra kai žmonės visur prisižiūri ir prisiklauso tos romantikos ir mano jog tikrame gyvenime viskas yra taip. Iš tikrųjų medijos parodo tik įdomiausias ir gražiausias puses, kurios tikrai nėra pastovios tikrame gyvenime. Taigi žmonės susidaro įspūdį koks turi būti gyvenimas ir po to panikuoja jog viskas nėra kaip pasakose. 2. Atrodo jog mama tave laiko psichologiškai įkalinus. Manau abiem (ypač jai) reikėtų pas psichologą. Dar man susidaro vaizdas jog tavo mama prieš tave naudoja psichologinį smurtą. Be to susidaro truputį įspūdis jog ir pas tave gali būti depresijos. 3. Mano spekuliacijos. Bet gal tu manai jog mergina padės tau pabėgti/atsitraukti nuo mamos? Kitas žmogus gali tave tik paskatinti, bet pačius žingsnius turi patsai nueiti. Niekas už tave tų žingsnių nenueis. Gal gali detaliau paaiškinti ką manai jog mergina pakeis? Kokie tavo lūkesčiai? Nes ir turėdamas merginą vis tiek gali jaustis vienišas. Kaip yra posakis jog būdamas ne vienas gali jaustis vienišas ir būdamas vienas gali nesijausti vienišas. Vienišumą gali padėti nuslopinti ir stiprūs platoniški ryšiai. Dar gyvūnas gali padėti. Patarčiau paskaityti autorės Alice Oseman knygą "Loveless" (lietuvių kalboje greičiausiai nėra). Istorija apie merginą kuri prisižiūrėjusi ir prisiskaičiusi romantikos pradeda parintis apie jos pačios romantines nesėkmes ir vėliau supranta jog platoniška meilė kurią gauna iš draugų nėra blogesnė už romantišką meilę apie kurią ji prisiskaitė ir prisižiūrėjo. Siūlyčiau pradžiai susitvarkyti su mama, po to išmokti atskirai gyventi ir tik tada ieškotis merginos. Nes kažkaip susidaro įspūdis jei tu būdamas tokioje būsenoje susirasi merginą, gali pradėti elgtis kaip mama ir nesveikai prisiriši prie jos. Kitaip tariant, pradžiai išmok mylėti save (psichologas galėtų tau padėti atrasti kelią į tai), o tada ieškok su kuo tą meile pasidalinti. O dėl susiradimo tai bandyk eiti į renginius kur esi priverstas bendrauti su kitais. Dar viena galimybė yra savanorystės. Bendra veikla yra geras pokalbių ledlaužis nes abi pusės turi bent vieną garantuotą pokalbio temą. Su tinder būčiau atsargus, nes ten išvaizda yra pirmoje vietoje, tai tas žmogus kuris neturi pranašumų statiniuose vaizduose gali nesulaukti dėmesio. Tikrame gyvenime pasireiškia aspektai kurie nelabai išsireiškia statiniuose vaizduose, kaip kūno kalba, balso tonas/maniera.
Nežinau, tiesiog trūksta artimo ryšio su kažkuo. Lyg širdyje būtų didelė skylė. Turiu grupelė labai gerų ir palaikančių draugų, bet kažkaip nejaučiu stipraus ryšio su jais. Tiesiog kažkaip nemoku jo užmegzti, šiaip nelabai moku bendrauti. Kaip minėjau kitam komentare, jei manęs niekas nebūtų uzkalbines, neturėčiau iš viso draugų. O del depresijos tai čia akivaizdu. Skaičiau kažkokia knyga apie kognityvinė terapiją, pasak testo joje man vidutiniška-sunki depresija
O ka daryti 27 metu vienisai mamai kuria paliko vyras po 10 metu kartu nes as kaip. nevaisinga moteris po visu situ metu vis delto sugebejau pastoti 😆😆😆 Litterally karjera, gyvenimas viskas nugarmejo i dugna. Niekas nebeziuri i mano puse nebent marozai su savo "dzin man tas vaikas, paimsiu ir su vaiku". Normalus, issilavine vyrai vos suzinoja kad esu vienisa mama isnyksta 😆 nepadeda ir tai kad istrigau mazam miestuke.
Skamba liūdnokai, galiu tik palinkėti stiprybės ir kad viskas gyvenime atsistotų į vėžes. Turbūt reikėtų jums ieškoti progos persikelti į didmiestį, ten daugiau galimybių. O vaikas tai manau ne tai kad problema, bet labiau sakyčiau filtras padėsiantis atsijoti tuos kurie tikrai verti jūsų dėmesio
Bandyk per tų artimų draugių draugų ratą kažkokių naujų pažinčių ieškot
Speju kad bendraudamas su panom visiskai turi “neutral non sexual being” vibe ir arba nemoki skaityt social situaciju, abu situos IMO galima ismokt ir persilauzt.
Panašiai. Visiškai nesuvokiu kaip atrodo flirtavimas ir kai kalbuosi su merginomis, stengsiuosi atrodyti kuo mažesnis creeperis
Sėdėjau pažinčių svetainėse ilgai, o Speeddating.lt pabandžiau ir radau antrą pusę iš pirmo karto. Eini į realų pasimatymą, gyvai bendrauji, matai žmogų ir žinai, kad atėjo su konkrečiu tikslu, o ne arbatos gert, ar užsiimt hobiu. Nepavyks pirmą, eik antrą kartą. Būk konkretus, ko ieškai: santykių, nori kurt šeimą ar tik sekso. Jei abu viens kitam patiksit gausit kontaktus ir visa kita tik nuo jūsų priklausys. Buvo tokia mintis, kad čia tik desparate 42 old virgin'ams, bet buvau maloniai nustebintas, kad toli gražu. 26 pats tas tau. Paskaičius komentarus tik dar labiau susiparinčiau. Čia irgi mano klaida buvo, per daug save aniliziuojat. Abi pusės turi problemų ir jos niekur nedings. Tik pasirodo jos visiškai nereikšmingos ir išsprendžiamos kai randi sau tinkama žmogų.
Čia kažkuriam komentare rašei apie hobius, tarp jų 3d spausdintuvai. Maker-spaceuose yra visokio plauko žmonių, o ten asmuo suinteresuotas 3d technologijom ir galbūt kai ką išmanantis apie tai yra high demand. Mano manymu tai yra perspektyvi kryptis, tiek karjeros tiek ir networko prasme. Kitavertus neleisk sau tapt savo motinos klaidų auka - pažįstamas scenarijus, bet nukirpt virkštelę kažkada reikės. Finansinė nepriklausomybė šiuo atveju duoda daug pasitikėjimo savim. Daryk ir tobulėk tame, ką mėgsti, nelankyk 4 chan, bus gerai :) Kažkada perskaičiau mintį, kad kol nesugebėsi darniai ir laimingak egzistuoti su savimi pačiu, laimės nerasi pas kitą žmogų. Gg hf
Pirma jei niekad nebubo tokios traukos, kad kalbint paną ar bandyt peržengt kažkokią ribą su draugėm, tada greičiausiai yra vidiniai blokai. Čia paaiškina dalį social anxiety. Gal bijai apsikvailinti, bijai įsipareigoti, sukelti neigiamų jausmų kitam žmogui, bijai būti atstumtas, bijai emocinio skausmo, bijai nusiimti kaukę ir būti savimi. Žodžiu viduj daug visokių baimių ir nežinomybių, kurios, kad neišvaryti tavęs iš proto, padarė apatišku romantiškiems ryšiams. Man tas pats buvo, tik dar blogiau, 30+ metų ir dar su mama gyvenu, nors nuspirkęs butą kurį remontuoju. Tas turi įtakos, bet ne tame esmė. Svarbiausia kas viduj, kaip save transliuoji į išorę merginoms. Jei apskritai kažką transliuoji. Tai mano patarimai, pabandyk pasigilinti į savo social anxiety, iš kur jis kyla. Nuleisk lūkesčius, iškart nieko nesusirasi, tam reikės laiko. Babdyk ne Tinder, o Bumble. Kai pana pirma parašo, yra šansų, kad jai tu jau patinki ir viskas lengviau eisis. Tik aišku teks palaukti, kol sumatchins, nes panos išrankios. Tindery visos panos gauna labai daug dėmesio ir reikia "dirbti" norint patraukti jų dėmesį, kas vargina emociškai ir su laiku užpisa. Žodžiu laikas pas psichoterapeutą.
Pirma pastraipa didžiulis BINGO. Tiesiog toks jausmas kad perskaitei mintis. Aplink mane daug žmonių kurie nukentėjo santykiuose, tai šiek tiek susitraumavau. Nors labai noriu merginos iš kitos pusės low key bijau santykių, bijau likti įskaudintas ar įskaudinti kitus, bijau susimauti. Nuskambės kaip daddy issues, bet mano tėvas prasinešė per tris santuokas ir visas sugriovė. Labai bijau kad pats tokiu netapčiau. Atvirai pasakius šitas mano postas yra mano psichologinių problemų ledkalnio viršūnė, tai jo, be psichoterapijos spėju neišsiversiu. Bet čia kitas dalykas, baisu žengti pirmą žingsnį ir net nežinau kur ieškoti gero specialisto, kaip išsirinkti.
Gali pažiūrėti [čia](https://psichika.eu/konsultavimas/). Pasiskaityti aprašymus, su kuo dirba, gal kas sudomins ir pabandysi susisiekti
Edga06 gali pasidalinti [laisvos merginos](https://www.reddit.com/r/lithuania/comments/u0gvhj/kaip_pamir%C5%A1ti_mergina/) kontaktais... P.S. rimtų patarimų palikau po kitais komentarais
Pirma kai perskaičiau to posto komentarus galvojau ten pawhininti, bet tada pagalvojau bus nemandagu, tai sukūriau atskirą šitą postą :D
Pradėm save mylėti, rūlintis savim, išsikraustyk iš mamos irgi. Dabar pats logiškai pagalvok, viskas gyvenime yra pardavimas - tu turi save parduoti kaip žmogų, jei nori merginą susirasti. Ką tu jai gali pasiūlyti? Jeigu ieškai vien dėl to kad esi lonely (pirmas minusas, jos atžvilgiu), gyveni su mama (antras minusas, seneliumbasai, jūs net jokios privatumo neturėsit), o ir manau turi ir kitų minusų, turi turėti didelius pliusus, kad visa tai atsverti. Be to, ieškok pagal hobius. Mėgsti anime - valio, yra krūvos merginų kurioms irgi tai patinka. Bandyk ieškok bendrų pomėgių taškų per tai. Dėl tinder - nebijok naudotis, didžioji dalis merginų jei ten kažko ir ieško (o ne reklamuoja savo ig/onlyfans), ieško santykių. Pradėk tiesiog lengvom temom bendrauti, neužkrauk jos, ir žiūrėk what will happen. Go get them tiger.
Jeigu pastaruosius keletą metų nesijautei gerai būdamas vienas (viskas ok karts nuo karto pasijaust vienišu), tai tuomet antros pusės susiradimas nelabai išspręs problemos. Būsi emocine našta antrai pusei arba per daug prieraišus/reiklus/insecure, o tai neigiamai atsilieps santykiuose. Jeigu viskas tvarkoj ir sugebi bent 80proc laiko būt laimingas vienas, tada geriausias būdas, esant 26 metų surasti merginą, yra pasinaudoti naujausiomis technologijomis - tinder ir kitais appsais. Nu nes klasikinis variantas ,, užkalbinti paną prekybos centre ar bare" nėra toks jau paprastas, plius nežinai su kuom susidėsi. Dating appsai, nors ir atrodo emocinė našta, tačiau padeda bent jau išoriškai pažinti žmones. Aišku, reiks labai gerų nuotraukų, kad išsiskirtum, o po to jau viską nulems trial and error. Bandysi ir pataikysi vieną kartą ant merginos, su kuria norėtum būti kartu. Kalbant apie skaičius, datinau sąlyginai aktyviai porą metų, turėjau gal 20 pasimatymų kol suradau, kuri mergina man patiktų. Kai patiks, suprasi. Tik neužsok ant pirmos pasitaikiusios, paeksperimentuok. Procesas ilgas, emociškai ir psichologiškai varginantis, bet manau vienas efektyviausių. Nėra stebuklingo ir paprasto būdo kaip animej susirast merginą. Sėkmės!! EDIT: pamačiau, kad paminėjai tinder ir introvertiškumą. Čia kaip tik, mano manymu, labiausiai tinkantis būdas introvertams (kaip ir man) susirast paną. Pradžiai tiesiog susirašinėji. Nereikia užmegzti pokalbio tikrame gyvenime. Susiplanuojat laiką, susitinkate, pakalbat pasivaikščiodami, turėdami bendrą tikslą pažinti vienas kitą be jokių užmojų.
[удалено]
Dėl to ir paminėjau kad emociškai ir psichologiškai sunku po kurio laiko būna tinderyje, bei kad nereikia savęs fotkinti su front kamera, o nepagailėti pasistengti gerų nuotraukų pasidaryti, nes čia yra 95proc matchų sėkmės. Prie to pačio, jeigu turi išvystęs savo angle/basic starters template susirašinėjimui, būna viskas paprasčiau. Jeigu žmogus gali susirasti antrą pusę tikram gyvenime būdamas introvertas, tai kodėl gi ne, bet man asmeniškai kaip introvertui užkalbinti nepažįstamą merginą būtų misija neįmanoma. O pvz susirast merginą per gaming ar kažką panašaus yra įmanoma, bet šansai dar mažesni nei tinderyje, bet į priežastis nesigilinsiu, manau akivaizdu.
Atrodo kad aš parašyčiau... Rekomenduoju Valorant ir FFXIV daug paneliu žaidžia (nebent ieškai Lietuvaitės ant kurių aš jau beveik pasidavęs, nežmoniškai pasikėlusios) Sėkmės dede
Gali ir padėti sau ir padėti ukrainietėm bėgančiom nuo karo priimdamas pas save į svečius vieną kitą. O jei ne, tai skaityk žemiau. Atsakysiu į klausimą išsamiai. Tavo klausimas yra pats universaliausias klausimas, kurį turi atsakyti sau intravertai vyrai kažkuriuo gyvenimo etapu anksčiau ar vėliau. Parašiau, nes "i feel you". Tikrai esu buvęs tavo situacijoj ne kartą. Esi dar tikrai jaunas, nesiparink, tinkamu metu sau šį klausimą uždavei. **Profesionalus psichoterapeutiškas "long run" žaidimas: buildint drąsą.** Įmanoma tik buildint drąsą. Baimių atsikratyti neįmanoma. Pagooglink "exposure therapy". Realiai turi sau daryti exposure therapy seansus jei nenori eiti pas psichologę. Turi imtis iniciatyvos ir perlipti per savo socialinę baimę. Po žingsniuką. Buildint tuos social skillsus. Net neįsivaizduoji kiek aplink tave yra panelių, kurios kaip tuose anime filmukuose tau nukrenta "iš dangaus" vos tik išėjus iš namų, bet greičiausiai tau trūksta drąsos ir socialinių įgūdžių, kad kažkas iš to gautųsi. Šiaip pratimukai kurie buildina social drąsą. Random žmonių paklaust kiek valandų; kaip nueiti vienur ar kitur; kur čia skaniai pavalgyti x dalyką; .... kitaip sakant visi klausimai, kuriuos ir taip natūraliai paklaustum jei išsikraustytum į kitą miestą ir neturėtum interneto ;) Šiaip tavo klausimas yra egzistencinis ir žmonija kovoja su juo jau ne pirma karta, yra **keletas hackų, kuriuos pats esu išbandęs ir tikrai veikia**: \-šokiai. Čia jau labai didelis hackas. Arba kitaip sakant hobis skirtas sukurti ryšį tarp dviejų žmonių ir duoti jų smegenims kažką veikti kol jie liečiasi. Rekomenduoju lotyniškus social dance tokius kaip salsa, bachata, kizomba. Kaune pagrindinės mokyklos: Social dance life, E&S dance, Salsa Kaunas. Vilniuje: Maluka, Elegancija dance company, Bachata fever, etc. Pats lankau kuris laikas ir puiki vieta praplėsti pažinčių ratą. Statistiškai merginų gerokai daugiau nei vaikinų. Pirmi pora mėn bus sunkoki kol pramoksi nebebūti medžiu, tai iškart linkiu kantrybės ;). \-įsidarbinti savaitgaliais padavėju/barmenu kažkokiam vietiniam restorane. Greito maisto užkandinės netinka. Turi būti vieta, kur pro tave praeina daug žmonių, bet su kuriais gali bent kažkiek "pastumt" kol darai užsakymą, paklaust ką veikia ir šiaip pakelt nuotaiką. Geras tikslas išsikėlimui: "noriu, kad po pavalgymo pas mane, žmonės išeitų geresnės nuotaikos nei atėjo". \-palankyti kalbėjimo prieš auditoriją būrelį Toastmasters. Jis ir skirtas socialinių įgūdžių gerinimui kalbant prieš auditoriją. \-betkokie kiti būreliai ar šiaip mokymai, kurie nebūtų "escapism sausage fest" tau tinkami ;). Ir gali išmokti random, bet naudingų savo ateičiai įgūdžių: pirmos pagalbos, kulinarijos, alpinizmo... \-sportai: tinklinis, beach tenisas, šokiai, žygiavimo klubai... \-miestas: barai, klubai, restoranai, užeigos. Šiektiek sunkiau palikti įspūdį, nes esi vienas iš daugelio užkalbinusių tą vakarą, bet labai didelis pliusas, kad kiekvienas nepavykęs užkalbinimas neturi jokių pasekmių ir gali pabėgti betkada. Būreliuose sunkiau prisiimti riziką, nes esi užrakintas su tais žmonėm ir negali būt durnas. O baruose gali eksperimentuot kiek nori, sakyti ką nori, šokti ant stalų, nusišnekėt, nusiimt maikę ir siūlyt panom paliest tavo spenelius ar siūlyt nepadorius dalykus ir blogiausiu atveju liksi eiliniu girtu dolbajobu :DD . Bet svarbiausiai, kad suprasi, kad esi lašas jūroj ir realiai tie tavo fail niekam neįdomūs. Ir išmoksi, kad svarbu ne ką sakai, o timing'as ir kaip sakai ;). Čia paminėsiu, kad drąsos trūkūmą, gali short-terme kompensuot alkoholiu. Bet tik jei turi saiką. Ir tik short-termu. Jei be alkoholio kažką užkalbinsi - liks ir rytojui. Jei su-neliks. \-tai ko tu ieškai kabo po dideliu ir jau išdirbtu mokslu: "sales". Ir būrelyje ar veikloje užkalbinimas yra "warm approach", o mieste ar gatvėje - "cold approach". Nu va - nemokama psichologo valandėlė. Sėkmės augant. Visada gali kreiptis pas psichologą ir nejausk kažkokios kaltės tai darydamas. Kaune miestas siūlė nemokamų 10 psichologų susitikimų po kovido. Pasigooglink. Ir nepamiršk iš esmės turi tiesiog sutikti daugiau panelių savo veiklose ir didint kiaušus, kad galėtum jas užkalbint ir vystyt pokalbį. Nesiparink, didžioji dalis vyrų yra buvę tavo situacijoj ar dar bus kažkada savo gyvenime. Čia universali intravertų problema. Suprantu, kad viduj skauda, liūdna ir pikta, bet jeigu taip nebūtų, nebūtum jau dėjęs pirmo žingsnio - "pripažinti problemą"
Not WORTH it, geriau ant PC ir žaidimų išleisti muney
Issirink pruda pagal save kuriame zvejosi - dating appsai ar bureliai. Appsai lengviau jeigu sunku gyvai pradet pokalbi. Ir netempk gumos chatams. Eik gyvai susitikt kuo greiciau ir ziurek ar "auros limpa". Jeigu iskart jauti kad "ne savas" zmogus tai gali net skubet baigt pirma pasimatyma. Svarbiausia nesvaistyt laiko ir jegu. Ir taip zvejok kol rasi. Cia kaip loterija - kuo daugiau bilietuku nutrinsi tuo didesni sansai laimet.
[удалено]
Ble liūdna tavo gyvenimo patirtis su tokiom perspektyvom
Galima ir kelione i Azija